Virginija Grigaliūnienė
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinei sąjungai (LFDPS) jau daug metų vadovaujanti Lina Ganatauskienė džiaugiasi, kad per šį laiką kartu su organizacijos nariais pavyko pasiekti labai daug. Ji neabejoja, kad ir numatytos veiklos planai, atstovaujant narių interesams, bus sėkmingai įgyvendinti.
Profsąjungos lyderė pabrėžia, kad jos vadovaujama organizacija siekia atviro socialinio dialogo su valstybinėmis institucijomis ir darbdavio atstovais, tikisi geranoriškos diskusijos ir abi puses tenkinančių sprendimų, aiškinantis darbuotojams aktualius klausimus.
Vadovė kviečia į farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos šeimą prisijungti dar daugiau narių, palaikyti ir tobulinti organizacijos veiklą, dalintis naujomis idėjomis, diskutuoti, teikti pasiūlymus, nes kuo aktyvesnė profsąjungiečių veikla, tuo daugiau galimybių pasiekti kompromisą su darbdaviais.
LFDPS gyvuoja jau 20 metų
Kokiais nuveiktais darbais gali pasigirti dar 2003 metais įsteigta Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga? Kas lėmė tokios organizacijos susikūrimą, kokia buvo jos veiklos pradžia?
Kaip papasakojo jau daug metų šiai visuomeninei organizacijai vadovaujanti Lina Ganatauskienė, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga buvo įkurta 2003 metais, jos „gimimo vieta“ – Kauno kolegija, o šios idėjos iniciatorius – Gintautas Viskaitis (buvęs Farmacijos departamento direktorius, prieš tai – sveikatos apsaugos ministro patarėjas farmacijai; dabar – Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos garbės narys).
Tokios profesinės sąjungos steigimą, anot pirmininkės, ypač palaikė farmakotechnikai, kurie jau tuo metu įžvelgė problemas, su kuriomis teks susidurti Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, kai įsigalios nauji teisės aktai. Taigi farmakotechnikams buvo ypač aktualu ir naudinga turėti visuomeninį atstovą, kuris imtųsi ginti jų profesinius interesus.
Kai G. Viskaitis išvyko į užsienį, vadovavimo profesinei sąjungai vairą iš jo perėmė Lina Ganatauskienė – nuo to laiko ji per lyderio rinkimus sulaukia didžiausio narių palaikymo.
2022 metų rudenį vyko naujieji rinkimai, ir vėl pirmininke buvo patvirtinta Lina Ganatauskienė. Naująją valdybą dabar sudaro penki nariai: Lina Ganatauskienė (pirmininkė, Vilnius), Irma Pušklevič (pirmininkės pavaduotoja, Vilnius), Gintaras Vidžiūnas (Utena), Elona Brinkaitė (Panevėžys) ir Eglė Adomaitienė („Santonika“, Kaunas).
Beveik visi jie – vaistininkai, tik Eglė – ne farmacijos specialistė, bet dirba farmacijos įmonėje, su farmacine ir profsąjungos veikla yra puikiai susipažinusi.
Anot L. Ganatauskienės, valdybos nariams nėra jokių problemų sutartu laiku nuotoliniu būdu susiorganizuoti posėdį – pasikalbėti vienu ar kitu aktualiu klausimu, pasitarti, numatyti artimiausios veiklos kryptis, spręsti skubius klausimus.
„Visi dirbame, vadinasi, posėdžiai vyksta jau po darbo valandų, tačiau mums pakanka jėgų diskutuoti teisiniais klausimais, įsigilinti į darbo kodekso eilutes, apsikeisti nuomonėmis, prieiti prie vienos ar kitos apibendrinančios išvados“, – valdybos narių aktyvumu džiaugėsi Lina Ganatauskienė.
Nuveikti darbai rodo, kad profesinė sąjunga – labai reikalinga
Apie nuveiktus darbus Lina Ganatauskienė galėtų kalbėti ištisas valandas, todėl paprašėme išskirti, už ką profsąjungos nariai organizacijai turėtų būti labiausiai dėkingi.
„Vienas iš didžiausių ir neabejotinai svarbiausių pasiekimų – pagalba farmakotechnikams, kurie, 2004 metų gegužę Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, sulaukė reikalavimo skubiai persikvalifikuoti, o tą padaryti greitai – neįmanoma, – pasakoja pašnekovė. – Todėl profesinė sąjunga pirmiausia ir ėmė siekti, kad tam farmakotechnikams būtų duoda daugiau laiko persikvalifikuoti.“
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovai, siekdami apginti savo narius farmakotechnikus, beldėsi į visų institucijų duris – pradedant parlamentarais, europarlamentarais, vaistinių tinklų vadovybe ir baigiant Prezidentūra (tuo metu prezidentė buvo Dalia Grybauskaitė) bei tuomečiu Lietuvos derybininku Europos Sąjungoje Petru Auštrevičiumi.
L. Ganatauskienė prisiminė, kad būtent Prezidento institucija profsąjungos suformuluotą farmakotechnikų pagalbos šauksmą išgirdo bene greičiausiai ir ėmėsi ieškoti sprendimų, kuo ir kaip būtų galima šioje situacijoje jiems padėti.
Bėda, kaip jau minėta, buvo ta, kad Lietuva į Europos Sąjungą buvo priimta patvirtinus bendrą teisės aktų paketą, kuriame Lietuvoje licencijuoti farmakotechnikai (nežinia, ar dėl nustatytos bendros griežtos tvarkos, ar per neapsižiūrėjimą) kažkodėl buvo palikti už borto, atimant iš jų teisę dirbti savarankiškai, nors turi ir farmakotechnikos studijų diplomą, ir licenciją. Vienintelė galimybė išlikti darbo rinkoje – persikvalifikavimas, tai yra įgytas aukštasis farmacijos išsilavinimas. Tačiau tam reikia ir laiko, ir galimybių, galų gale ir pinigų, kuo tikrai ne visi farmakotechnikai galėjo pasigirti. Todėl profsąjunga ėmėsi žygių, kad europinio reikalavimo įsigaliojimas būtų nukeltas. Ir jiems tai pavyko!
„Didžiulės mūsų pastangos nenuėjo veltui, mes buvome išgirsti – Lietuvai buvo suteikta parama iš Europos struktūrinių fondų, o, gavę lėšų, universitetai greitai parengė farmakotechnikų persikvalifikavimo programas ir šie specialistai pradėjo studijas“, – sėkmingos profsąjungos veiklos vaisiais džiaugėsi pirmininkė.
2022 metų pabaigos duomenimis, tęstines studijas Vilniaus universitete jau baigė 63 farmakotechnikai.
Už bendrą darbą, rūpinantis farmakotechnikais, L. Ganatauskienės vadovaujama profesinė sąjunga ypač dėkinga tuomečio sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko padėjėjui Evaldui Navickui, kitiems ministerijos tarnautojams, taip pat – darbdaviams, kurie taip pat prisidėjo, sudarydami savo darbuotojams (farmakotechnikams) sąlygas dirbti ir mokytis.
„Vyko pagarbus socialinis dialogas su darbdavių atstovais, – kalbėjo Lina Ganatauskienė. – Nepasakysiu nieko naujo – darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavio malonių, todėl labai gera prisiminti, kad vaistinių tinklai buvo geranoriški, darbuotojams sudarė sąlygas dirbti ir mokytis, skyrė ir tam tikrą finansavimą.“
Taigi, kaip vaizdingai palygino profsąjungos lyderė, stygos nors ir buvo įtemptos, bet skambesys išliko – farmakotechnikai sėkmingai baigė studijas ir įsiliejo į gražią vaistininkų šeimą. Kartu ir valstybės įsipareigojimai Europos Sąjungai buvo įvykdyti.
L. Ganatauskienės vadovaujama profesinė sąjunga neseniai pateikė siūlymą dėl didelę patirtį turinčių farmakotechnikų tolesnio darbo.
„Esame įsitikinę, jog būtų socialiai teisinga, jeigu tiems farmakotechnikams, kurie iki 2006 metų Lietuvoje baigė farmakotechnikos studijas ir kuriems iki pensijos likę penkeri metai, būtų sudarytos sąlygos tęsti savo profesinę veiklą, kol išeis į užtarnautą poilsį, – kalbėjo LFDPS pirmininkė. – Toks siūlymas yra labai aktualus ir labai reikalingas vyresniojo amžiaus kolegoms, jau neplanuojantiems ar neturintiems galimybių įgyti aukštojo farmacinio išsilavinimo.“
L. Ganatauskienė išvardijo ir daugiau nuveiktų darbų, kurie susiję su farmacijos specialistų darbu bei licencijavimu ir kurie, profesinės sąjungos nuomone, turėtų dar būti pakoreguoti.
„Mes dar tada, kai ministru buvo Aurelijus Veryga, dėl farmacijos specialisto teisinio statuso raštu kreipėmės į Seimo sveikatos reikalų komitetą, deja, mūsų prašymas tada taip ir liko neišgirstas, neišnagrinėtas, – prisiminė Lina Ganatauskienė. – Mes to nepamiršome, kreipsimės iš naujo.“
Dar vienas klausimas, kurį ketina iškelti Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga – kodėl įsteigtas draudimo fondas ir kaupiamos lėšos „žalai be kaltės“ kompensuoti dėl galimų gydytojų klaidų, o nuošalyje palikti vaistininkai.
„Farmacijos įstatymo projektas, kur rašoma apie farmacinės rūpybos paslaugas, jau rengiamas, tačiau apie vaistininkų draudimą nuo galimų klaidų jame nėra nė žodžio, – stebėjosi L. Ganatauskienė. – Kodėl? Juk vaistininkas taip pat gali suklysti – išduoti ne tą vaistą, kas gali sukelti sunkių pasekmių. Be to, atsakydami į vaistinėje pateiktos anketos klausimus, gyventojai gali tyčia vaistininką suklaidinti, ir jei dėl to pacientui kils sveikatos problemų, vėl visa kaltė kris ant vaistininko pečių?“
Vaistininkams deleguojamų paslaugų plėtra, anot L. Ganatauskienės, sparčiai auga, o visa atsakomybė tenka tik vaistininkui. Taip neturi būti. Tokią tvarką būtina kuo skubiau koreguoti.
Tikisi nuoširdaus dialogo
Dabar Linos Ganatauskienės vadovaujamos profesinės sąjungos siekis – farmacinės rūpybos paslaugos, leidžiančios vaistininkui pratęsti tam tikrų vaistų receptą, įteisinimas. Šiuo klausimu jau pateikta daug pasiūlymų, pastabų, nuomonių.
„Profesinė sąjunga veiklos turi į valias, tik trūksta laiko – šypteli organizacijos vadovė. – Gaila, kad ne visi tą supranta. Kai kurie mūsų kolegos sąjungos veiklą vertina atsargiai, netikėdami, kad galime daug pasiekti, kad gebame dėl darbuotojų pakovoti. Tokiems atsakingai patvirtinu: tikrai didelės yra mūsų galimybės, tik reikia visiems telktis į vieną stiprų kumštį ir aktyviai dirbti toliau!“
Anot L. Ganatauskienės, be galo svarbu, kad profesinė sąjunga atstovautų kuo didesniam narių ratui, nes tada jos balsas bus greičiau išgirstas. Be to, kuo didesnė organizacija, kuo daugiau narių ji vienija – tuo daugiau ir naujų pasiūlymų, gerų minčių, novatoriškų idėjų pateikiama!
„Niekas už mus nieko nepadarys – ką patys nuveiksime, kiek tokiai veiklai skirsime jėgų, tiek ir turėsime. Pasyvumas šiais laikais – ne draugas“, – akcentuoja profesinės sąjungos vadovė ir apgailestauja, kad dar daug farmacininkų stokoja aktyvumo, nėra linkę pakovoti už savo ir kolegų gerovę, laukia, kol jais pasirūpins kažkas kitas.
Kartu L. Ganatauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad ji ir jos kolegos profesinės sąjungos iškeltų tikslų įgyvendinimo jokiu būdu nesiekia drastiškais būdais ar piktumu.
„Mūsų organizacijos siekis – suburti farmacijos organizacijų darbuotojus, kad jie galėtų kartu ginti savo ekonomines, socialines, profesines teises bei laisves, sudaryti kolektyvinius susitarimus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, darbdavių organizacijomis, skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą farmacinės veiklos įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti derybose, kontroliuoti jų vykdymą, ginti ir atstovauti savo narių teisėtiems interesams teismuose, valdžios ir valdymo organuose ir santykiuose su darbdaviais bei jų organizacijomis, susivienijimais, – kalbėjo Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė. – Mes siekiame atviro socialinio dialogo su valstybinėmis institucijomis ir darbdavių atstovais, geranoriškos diskusijos, nuoširdaus dialogo, kompromisų ieškojimo ir abipusės naudos, sprendžiant visas farmacijos sektoriaus problemas“.
Lina Ganatauskienė su didele pagarba prisimena buvusią profsąjungietę, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkę Eleną Kvedarienę. Su ja esą visada būdavo malonu bendrauti, ji rasdavo laiko profesinės sąjungos atstovus priimti ir išklausyti, nesišalino dialogo, pokalbių ir susitikimų su profsąjungos nariais. Dabar Elena jau išėjusi užtarnauto poilsio, o jos vietą jau kurį laiką užima teisininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė. Profsąjungiečiai tikisi nuoširdaus dialogo ir su ja.
Dalyvauja pasirašant šakinę kolektyvinę sutartį
„Mūsų profsąjunga yra pirmoji profesinė sąjunga, kuri dalyvauja pasirašant šakinę kolektyvinę sutartį, – pažymėjo Lina Ganatauskienė. – Pirmą kartą tokią sutartį pasirašėme 2014 metais, sveikatos apsaugos ministro pareigas einant Vyteniui Andriukaičiui; tada buvo įsteigta trišalė taryba. O 2017 metų birželio 20 dieną buvo pasirašyta šakinė kolektyvinė sutartis – tuo laiku sveikatos apsaugos ministras buvo Aurelijus Veryga. O štai 2022 metų spalį sveikatos apsaugos ministerijoje buvo pasirašytas susitarimas dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Sutartį pasirašė ministras Arūnas Dulkys ir devynių medikams atstovaujančių profesinių sąjungų, tarp kurių buvo ir mūsų profesinė sąjunga, lyderiai. Taigi išties turime kuo didžiuotis, mūsų pasiekimai yra tikrai nemenki! Mes visur einame, dalyvaujame, drąsiai išsakome savo nuomonę. Mums rūpi pradėtų darbų tęstinumas.“
Tiesa, trišalė taryba dabar esą jau neaktyvi, jos veikla nutrūko – privatus sektorius, tai yra farmacininkų darbdaviai, iš trišalės tarybos nežinia kodėl pasitraukė.
„Puikiai suprantame, kad sukurti verslą ir jį išlaikyti – didelis darbas, bet reikia nepamiršti, kad mes irgi esame to verslo dalyviai, verslo sėkmės dalis, – pabrėžė Lina Ganatauskienė. – Darbdavys ir darbuotojas – neatsiejami vienas nuo kito. Todėl reikia kalbėtis, ir neabejotinai išspręsime visas problemas, įveiksime visus sunkumus.“
Kviečia naujus narius
Pasiteiravę Linos Ganatauskienės, kas gali tapti jos vadovaujamos profesinės sąjungos nariais, išgirdome, kad čia laukiami ir vaistininkai, ir vaistininko padėjėjai.
„Kuo mūsų daugiau, tuo mes stipresni, – tikino profsąjungos lyderė. – Antai trisdešimt žmonių pateiks 30 nuomonių, o šimtas žmonių – jau šimtą! Todėl visada mūsų durys atviros naujiems nariams, visada laukiame naujų idėjų, naujų iniciatyvų, naujų pasiūlymų.“
L. Ganatauskienė pridūrė, kad jos vadovaujama profesinė sąjunga priklauso Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, kuriai taip pat moka nario mokestį, vadinasi, prireikus sulauktų pagalbos, patarimo, konsultacijos ar tvirto palaikymo ir iš konfederacijos.
„Mūsų jau padaryti darbai iškalbingi, ko siekėme – tą ir pasiekėme, ir toliau esame pasiruošę veikti, – ryžtingai dėstė Lina Ganatauskienė. – Reikia patiems būti aktyviems, o ne laukti, kol mumis pasirūpins kiti, ir tikrai dėl savo ir kolegų gerovės nuversime kalnus!“
Pašnekovė pabrėžė, kad jos vadovaujamos profesinės sąjungos siekis – atsiriboti nuo kitų giminingų profesinių sąjungų, suburti visus šalies farmacijos specialistus į vieną organizaciją.
„Mes turime savo veiklos kryptis, savo matymą, ir visa tai norime įgyvendinti, – pasakojo L. Ganatauskienė. – Tačiau tarpusavyje tikrai nesiruošiame konkuruoti – darome tai, kas, manome, yra reikalinga būtent mūsų profesijos specialistams. Būtų puiku, jei vaistininkai ir vaistininko padėjėjai būtų ne kurios nors kitos, o savo specialybės profesinės sąjungos nariai.“
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, anot jos vadovės, dirba ne „popieriuose“, o realiai padėdama savo nariams. Taigi ji paragino Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinei sąjungai dar nepriklausančius kolegas farmacijos specialistus – vaistininkus ir vaistininko padėjėjus – kreiptis į organizacijos atstovybę ir tapti šios aktyvios komandos nariais. Visą informaciją dėl stojimo į LFDPS ir vadovų kontaktus galima rasti interneto svetainėje adresu www.lfdps.lt.
xxx
Irma Pušklevič, LFDPS valdybos narė, pirmininkės pavaduotoja (Vilnius)
Lietuvoje nuo nepriklausomybės laikų vykdant farmacijos reformą buvo pasirinktas privataus verslo farmacijos sektoriaus modelis. Privataus verslo tikslas, kaip visi žinome ir suprantame, – uždirbti pinigus. Taigi šiandien vaistininkas, dirbdamas vaistinėje, turi laviruoti tarp misijos padėti pacientui greičiau pasveikti ir verslo iškeltų tikslų. Todėl nenuostabu, kad kyla vaistininkų nepasitenkinimas darbu, darbo sąlygomis, iškeltais tikslais ir pan. Profesinė sąjunga ir galėtų būti ta tarpinė grandis, kuri bendradarbiautų su privataus verslo atstovais siekiant bendrų požiūrio taškų į darbuotoją, į verslo tikslus. Mes visi esame simbiozėje – verslas nefunkcionuotų be darbuotojų, o darbuotojai nesukurtų gerbūvio be darbdavio. Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga tikisi, kad verslas taps socialiai atsakingas ir kviečiamas palaikys nuoširdų dialogą, sės prie derybų stalo, sieks abiem pusėms priimtinų sprendimų.
Elona Brinkaitė, LFDPS valdybos narė (Panevėžys)
Daug metų dirbu vaistininke, pernai įgijau išplėstinės praktikos vaistininko licenciją. Dėl susiklosčiusių aplinkybių kurį laiką narystės Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungoje reikėjo atsisakyti, tačiau nuo 2017 metų sugrįžau, dar po metų buvau išrinkta į valdybą.
Džiaugiuosi naryste Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinėje sąjungoje, nes iš to turiu tiek asmeninės, tiek visuomeninės naudos. Aš, kaip profsąjungos valdybos narė, esu deleguota į Darbo ginčų komisiją, taip pat esu Farmacijos specialistų kompetencijų vertinimo komisijos narė. Taigi dalyvavimas profesinės sąjungos veikloje suteikia galimybę tiek asmeniškai tobulėti, tiek plėsti aktyvią visuomeninę veiklą.
Gintaras VIDŽIŪNAS, LFDPS valdybos narys (Utena)
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos nariu tapau prieš keletą metų ir netrukus buvau pasiūlytas į valdybą.
Susidarius tam tikroms man, kaip vaistininkui, nepalankioms aplinkybėms (nepavyko rasti dialogo su darbdaviu sprendžiant atlyginimo, darbų organizavimo ir kitus klausimus) susiradau profesinę sąjungą. Šiandien galiu drąsiai patvirtinti, kad visus buvusius nesutarimus su darbdaviu profsąjungai padedant man gan greitai pavyko išspręsti.
Iš savo patirties galiu patvirtinti, kad vienam kovoti su darbdaviu yra sunku, gal net neįmanoma. Įstojus į profesinę sąjungą, kuri turi juristą, darbuotojui tampa kur kas paprasčiau derėtis su darbdaviu, o ir darbdavys suvokia, kad su teisinę pagalbą gaunančiu darbuotoju kariauti neverta.
Profesinė sąjunga man suteikė skubią ir naudingą teisinę pagalbą. Visi ginčai su darbdaviu greitai baigėsi, nuo to laiko iš darbdavio pusės nejaučiu jokio priešiškumo. Ir nieko keista – darbdavys, žinodamas, kad jo darbuotojas priklauso profesinei sąjungai, niekada nesiims jokių drastiškų veiksmų, nes supranta, kad darbuotojas profsąjungos bus apgintas.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga mane delegavo į Darbo ginčų komisiją (ji nagrinėja tarp darbuotojo ir darbdavio kilusius nesutarimus), o tokia visuomeninė veikla man padėjo įgyti daug asmeninės patirties, suteikė teisinių žinių, leido tobulėti. Susipažinimas su naujais teisės aktais, jų pritaikymas darbe – tokios žinios yra labai naudingos ir reikalingos kiekvienam darbuotojui.
Taigi noriu paraginti kolegas farmacijos darbuotojus burtis į vieną stiprią farmacijos specialistus vienijančią grupę, tapti Lietuvos farmacijos darbuotojų
profesinės sąjungos nariais, vienytis ir dirbti bendram visų mūsų labui.
Eglė ADOMAITIENĖ, LFDPS valdybos narė (Kaunas)
Profesinė sąjunga nebūtinai naudinga vien darbuotojams – jei darbdavys yra supratingas, palaiko dialogą, tai nauda gali būti ir jam. Jei bus kalbamasi, deramasi, jei bus pasirašoma tvarkinga, ori kolektyvinė sutartis, tai opios problemos, kurios gali kilti darbuotojams darbo santykių metu, joje bus įvardytos, ir nereikės jokių papildomų sprendimų ar aiškinimųsi. Taigi nauda gali būti abipusė.
Kad profesinė sąjunga galėtų padėti darbuotojams spręsti svarbius klausimus, labai reikia, kad ir patys darbuotojai, tai yra tos profesinės sąjungos nariai, būtų aktyvūs, iniciatyvūs, drąsiai reikštų savo pastebėjimus, pasiūlymus. Vienas profsąjungos lyderis, kaip ir organizacijos valdyba, yra niekas, jei nebus iniciatyvos ir iš profsąjungai priklausančių narių. Kuo gausesnė organizacija, kuo daugiau joje aktyvių, turinčių savo nuomonę narių, kuo daugiau pasiūlymų ir naujų idėjų – tuo didesnės galimybės viską išdiskutuoti, įvertinti, taigi ir visus iškeltus tikslus sėkmingai įgyvendinti.
Kitaip sakant, tik esant gausiai ir aktyviai organizacijai galima daug pasiekti ir padaryti kaip įmanoma geriau. Tai pagrindinė priežastis, kodėl kviečiame farmacijos darbuotojus burtis draugėn ir tapti dar gausesne ir dar stipresne jėga. Ne, nebūtinai kovoti – mes esame už taikų dialogą, už kalbėjimąsi, tarimąsi. Mes – už derybas.
Per daugiau nei 30 nepriklausomybės metų Lietuva smarkiai pažengė europinės kultūros kryptimi. Kas buvo anksčiau ir kas yra dabar – skiriasi kaip diena ir naktis. Bet vis tiek dar yra kur tobulėti, į ką lygiuotis. Labai stiprios profsąjungos yra Skandinavijos šalyse – norėtųsi, kad kažkas panašaus atsirastų ir pas mus. Tada žmonės net neabejodami taptų tokių organizacijų nariais. Bet, kaip minėjau, reikia visų – ne tik profsąjungos lyderio ar valdybos narių – aktyvios veiklos, pastangų, iniciatyvumo.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga yra laisvanoriška visuomeninė organizacija, nepriklausoma nuo valstybinių ir ūkinių organų, kitų visuomeninių organizacijų ir judėjimų, įmonių, įstaigų, organizacijų, darbdavių, atstovaujanti ir ginanti savo narių darbo, ekonomines, socialines teises bei interesus ir vykdanti laisvųjų profsąjungų politiką.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga yra sudėtinė Lietuvos profsąjungų judėjimo dalis, gali bendradarbiauti arba jungtis su kitomis Lietuvos, užsienio šalių bei tarptautinėmis profesinėmis sąjungomis, taip pat kitomis visuomeninėmis organizacijomis ir judėjimais.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga veikia įmonėse, įstaigose, organizacijose, kuriose yra profesinės sąjungos narių ir / arba kur veikia įstaigos profesinės sąjungos – juridiniai asmenys.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos viena iš veiklos sričių – sudaryti kolektyvinius susitarimus su Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Sveikatos apsaugos ministerija, darbdaviais bei jų organizacijomis, skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą farmacinės veiklos įmonėse, sveikatos priežiūros įstaigose, dalyvauti derybose, kontroliuoti jų vykdymą.
Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga bendradarbiauja su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesine sąjunga, Lietuvos slaugos specialistų organizacija, Studentų farmacininkų draugija, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos Seimu.