„Lietuvos gydytojo žurnalas“. Sisteminės raudonosios vilkligės diagnostikos ir gydymo aktualijos

Gyd. reumatologė doc. dr. Sigita Stropuvienė,

VU MF Reumatologijos, traumatologijos, plastinės ir rekonstrukcinės mikrochirurgijos klinika;

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas, Inovatyvios medicinos centras, Inovatyvių diagnostikos, gydymo ir sveikatos  stebėsenos technologijų skyrius;

VUL Santaros klinikos, Reumatologijos centras

Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) – tai nepatikslintos etiologijos sisteminė autoimuninė reumatinė liga, pasireiškianti ląstelinio ir humoralinio imuniteto disfunkcija, sąlygojančia uždegiminį procesą, nulemiantį ne tik organų funkcijos, bet ir struktūros pažeidimą. Kadangi liga gali pažeisti visus organus ir organų sistemas, kai kurių autorių nuomone, tai yra labiau sindromų rinkinys nei liga. Dažniau suserga moterys (sergančių moterų ir vyrų santykis 9:1). Pasaulyje liga priskiriama retų ligų grupei, jos paplitimas yra 1–5 atvejai 10 000 gyventojų. Ligos paplitimas Lietuvoje – 16,2 atvejo 100 000 gyventojų. Dėl ligos heterogeniškumo, sudėtingos diferencinės diagnostikos, SRV diagnozės patvirtinimas dažnai būna nelengvas uždavinys tiek šeimos gydytojui, tiek reumatologui.  

SRV diagnozės nustatymas

Sisteminės raudonosios vilkligės diagnostika remiasi kompleksiniu paciento klinikinių požymių, objektyvios apžiūros, laboratorinių ir instrumentinių tyrimų vertinimu. Tipišku atveju ligai diagnozuoti naudojami 2019 metų EULAR/ACR (angl. European League Against Rheumatism / American College of Rheumatology) SRV klasifikavimo kriterijai (1 lentelė). Šių kriterijų jautrumas yra 96,1 proc., specifiškumas – 93,4 proc., tačiau esant ankstyvų stadijų SRV kriterijų jautrumas ir specifiškumas dar sumažėja. Remiantis kriterijais, rekomenduojama įtarti, kad pacientas serga SRV tuo atveju, kai bent kartą per visą paciento stebėjimo ir tyrimo laikotarpį jam buvo nustatytas teigiamas antibranduolinių antikūnų (ANA, angl. antinuclear antibodies) testas. Jei ANA tyrimas ≥ 1:80 yra teigiamas, tuomet analizuojama, kuriuos iš klinikinių ir imunologinių kriterijų atitinka tiriamojo paciento būklė. Kriterijai sugrupuoti į 7 klinikinius (konstitucinius, hematologinius, neuropsichiatrinius, odos ir gleivinių pažeidimo, serozitų nustatymo, raumenų ir kaulų sistemos, inkstų pažeidimo) ir 3 imunologinius (antifosfolipidinio sindromo antikūnų, komplemento baltymų, SRV specifinių antikūnų vertinimas). Skaičiuojant bendrą kriterijų balą, iš kiekvienos srities imamas tik didžiausią reikšmingumo balą turintis kriterijus. Klasifikuojant SRV būtina nustatyti bent vieną kriterijų iš klinikinių kriterijų grupės ir suskaičiuoti ne mažiau kaip 10 reikšmingumo balų. Kaip ir ANA tyrimas, kriterijai nebūtinai turi būti nustatyti vienu metu. Kadangi kriterijų jautrumas ir specifiškumas nesiekia 100 proc., dalis pacientų, kuriems liga pasireiškia retesniais simptomais ar sindromais, gali neatitikti klasifikacinių kriterijų reikalavimų ir dėl to jie gali būti klaidingai nepriskirti sergantiesiems sistemine raudonąja vilklige. Tokiais atvejais, įvertinus visus anamnezės, nusiskundimų ir laboratorinio bei instrumentinio ištyrimo duomenis (t. y. ir tuos, kurie yra būdingi ligai, tačiau nėra įtraukti į klasifikacinius kriterijus), taip pat galima patvirtinti sisteminės raudonosios vilkligės diagnozę. Vertinant laboratorinius tyrimus reikia atkreipti dėmesį, kad kriterijai neapima visų paciento būklės vertinimui reikalingų laboratorinių tyrimų: patvirtinus teigiamą ANA testą, patikslinimui atliekamas antikūnų prieš išskiriamus iš branduolio antigenus (ENA, angl. extractable nuclear antigen antibodies) tyrimas, jame neretai pacientams nustatoma DNR, Sm, histonų, rečiau SSA ar SSB bei kitų antikūnų. Sisteminiam uždegimui konstatuoti taip pat svarbūs C reaktyviojo baltymo (CRB) bei eritrocitų nusėdimo greičio (ENG) tyrimai. Rečiau nustatomas teigiamas serologinis sifilio testas (esant jam teigiamam, papildomai būtina atlikti Treponema pallidum imobilizacijos testą ar fluorescencinį treponemos antikūnų imobilizacijos absorbcijos testą sifilio diagnozei atmesti).

Vaistų sukeltos sisteminės raudonosios vilkligės atveju, kadangi nėra suformuluotų vaistų sukeltos SRV kriterijų ir dažniausiai paciento ištyrimo duomenys netenkina SRV klasifikacinių kriterijų, diagnozė nustatoma patvirtinus, kad ligos simptomai pasireiškė vartojant vaistą, galintį sukelti šią ligą, ar esant išlikusiai vartoto tokio vaisto koncentracijai organizme. 

Diferencinė diagnostika

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 2

pixabay.com iliustracija