Visais laikais skausmo malšinimas buvo vienas didžiausių medicinos iššūkių ir uždavinių. Senovės Romoje skausmo gydymas vadintas dievišku darbu, o tuo užsiimantys žmonės buvo vertinami ir garbinami kaip Dievo išrinktieji. Tais tolimais laikais skausmo mažinimo galimybės buvo labai ribotos, nes nebuvo veiksmingų vaistų. Mūsų dienomis medicina turi galingų analgetikų arsenalą, tačiau skausmo malšinimo problema neišspręsta: tyrimai rodo, kad iki 10 proc. netgi pažangios ekonomikos šalių gyventojų nuolat jaučia skausmą.
Tarptautinė skausmo studijų asociacija skausmą skirsto į ūminį ir lėtinį. Lėtiniu vadinamas skausmas, kuris tęsiasi 3 mėnesius ištisai, be pertraukos, arba 6 mėnesius su pertraukomis, o trumpiau kamuojantis skausmas laikomas ūminiu. Lėtinis skausmas dažniausiai būna užsitęsusios, sunkiai valdomos ligos arba blogai, neefektyviai ar pavėluotai gydyto ūminio skausmo pasekmė. Lėtinio skausmo gydymas sudėtingas ir ne visada veiksmingas, nes šis skausmas sudėtingos patofiziologijos, psichologizuotas, su nerimo ir depresijos komponentais, kuriuos koreguoti labai sunku ar net neįmanoma. Todėl labai svarbu, kad laiku ir veiksmingai būtų gydomas ūminis skausmas, užkertamas kelias jo virtimui į lėtinį.
Skausmui mažinti vartojami kelių farmakologinių klasių vaistai:
* nenarkotiniai analgetikai;
* narkotiniai analgetikai (opioidai ir kt.);
* nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU);
* antikonvulsantai, tricikliai antidepresantai ir kt.
Pakopinio skausmo malšinimo strategijos svarba
Plačiau skaitykite žurnale SKAUSMO MEDICINA, 2023 m. Nr. 1 (50)
emedicina.lt archyvo iliustracija