Gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys (kolorektalinis, storosios žarnos vėžys) yra trečias pagal dažnumą vėžys visame pasaulyje, per metus nustatoma 1,1 milijono naujų atvejų, ir tai yra trečia pagrindinė mirties nuo vėžio priežastis. Didžiausias sergamumas storosios žarnos vėžiu yra vidutines ir dideles pajamas gaunančiose šalyse – ten ši liga pasireiškia net aštuonis kartus dažniau nei kitose valstybėse. Šis sergamumo padidėjimas gali būti susijęs su žinomais rizikos veiksniais – alkoholio, tabako vartojimu, nutukimu, sėslumu ir mitybos įpročiais (mažai vaisių, daržovių, nerafinuoto augalinio maisto, daug raudonos mėsos, perdirbto maisto ir riebalų).
Šiose Europos medicininės onkologijos draugijos (angl. ESMO, European Society for Medical Oncology) gairėse, išleistose 2022 metais, pateikiami išplitusiu storosios žarnos vėžiu sergančių pacientų diagnostikos, stadijavimo ir gydymo patobulinimai, kurie prisidėjo prie dabartinių pažangiausių gydymo metodų. Taip pat pateikiamos rekomendacijos, kaip visapusiškai gydyti išplitusiu storosios žarnos vėžiu sergančius pacientus.
DIAGNOSTIKA, PATOLOGIJA IR MOLEKULINĖ BIOLOGIJA
Prieš skiriant bet kokį gydymą kliniškai įtariamas išplitęs storosios žarnos vėžys visada turi būti patvirtintas tinkamais radiologiniais tyrimais bei pirminio naviko ar metastazių histologiniu tyrimu.
Rekomendacijos
- Tiriant biologinius žymenis, naviko mėginį rekomenduojama fiksuoti 10 proc. neutraliu buferiniu formalinu (4 proc. formaldehidu) ne trumpiau kaip 6 valandas ir ne ilgiau kaip 48 valandas.
- Pirminio vertinimo metu patologas turėtų peržiūrėti visus turimus naviko mėginius, panaudoti makrodisekciją, kad padidintų naviko ląstelių kiekį (> 20 proc.) prieš DNR ekstrakciją.
- Visiems pacientams nustatant išplitusio storosios žarnos vėžio diagnozę rekomenduojama tirti klaidingo susiporavimo reparacijos sistemos būklę (angl. DNA mismatch repair – MMR phenotype) bei KRAS, NRAS (2, 3 ir 4 egzone), BRAF genų mutacijas.
- RAS genų mutacijų tyrimai yra privalomi prieš pradedant gydymą monokloniniais antikūnais prieš epidermio augimo faktoriaus receptorius (EGFR) ir gali būti atliekami panaudojant mėginius tiek iš pirminio naviko, tiek iš metastazių.
- BRAF geno mutacijos būklę reikia įvertinti kartu su RAS genų, siekiant įvertinti prognozę bei gydymo cetuksimabu ir enkorafenibu galimybę.
- Klaidingo susiporavimo reparacijos sistemos (dMMR) arba mikrosatelitų nestabilumo (MSI) tyrimai vertingi konsultuojant dėl Linčo sindromo.
- dMMR/MSI būklę nustatyti rekomenduojama pirminio ištyrimo metu, nes ji nurodo potencialų jautrumą imunoterapijai.
- Pacientams, kuriems nustatytas laukinio tipo RAS genas, rekomenduojama ištirti žmogaus epidermio augimo faktoriaus receptoriaus 2 (angl. human epidermal growth factor receptor 2 – HER2) raišką imunohistochemijos arba FISH metodu, siekiant išsiaiškinti, kuriems pacientams gali būti naudinga HER2 blokada.
- Nerekomenduojama tirti kitų biologinių žymenų, įskaitant ALK ir ROS1 genų susiliejimų, PIK3CA ir HER2 aktyvuojančių mutacijų, ne klinikinių tyrimų metu.
- Retais atvejais, kai NTRK geno susiliejimas aptinkamas atliekant imunohistocheminį tyrimą ir (arba) atlikus išsamią genominę analizę, rekomenduojamas gydymas larotrektinibu arba entrektinibu.
- Prieš pradedant chemoterapiją fluoropirimidinais, reikia atlikti dihidropirimidino dehidrogenazės (DPD) trūkumo tyrimus.
GYDYMO REKOMENDACIJOS
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 2
freepik.com iliustracija