„Gastroenterologija ir hepatologija“. Cholangioskopija: galimybės ir ateitis

Gyd. rezidentas Šarūnas Simenas,

LSMUL KK Gastroenterologijos klinika

Cholangioskopija (CS) – endoskopinė procedūra, leidžianti tiesiogiai vizualizuoti tulžies bei kasos (pankreatoskopija) latakus. Pirmasis optinis choledoskopas buvo aprašytas 1941 metais, o pirmoji peroralinė CS – XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Tobulėjant technologijoms, endoskopai bei kateteriai tampa vis plonesni ir tai suteikia geresnes biliarinės sistemos ligų diagnostikos bei gydymo galimybes. 

Cholangioskopijų tipai

Cholangioskopijos pagal atlikimo pobūdį yra skirstomos į tipus (1 pav.). Pagal instrumento įkišimo kelius CS yra skirstomos į dvi stambias grupes: perkutanines bei peroralines. Pirmajai grupei reikalinga suformuoti perkutaninį transhepatinį biliarinį dreną (PTBD). Tai pailgina diagnostikos, gydymo laiką bei sukelia papildomų komplikacijų. Kur kas populiaresnis metodas yra peroralinis. Šiuo metodu CS dažniausiai atliekama endoskopinės retrogradinės cholangiopankreatografijos (ERCP) metu per p. Vateri – transpapilinis kelias. Taip pat peroralinė CS galima kontroliuojant endoskopiniu ultragarsu (EUS), atliekant hepatikogastrostomiją, choledochoduodenostomiją, kai transpapilinis metodas yra neįmanomas.

Tiesioginė cholangioskopija (TCS) yra atliekama naudojant ultraploną (išorinis skersmuo 5–6 mm) endoskopą, kurio optika yra tiesinė. Šis metodas turi daug pranašumų, nes yra platus darbinis kanalas, leidžiantis įvairias manipuliacijas. Taip pat su TCS galima atlikti siaurojo šviesos spektro endoskopiją. Atliekant TCS susiduriama ir su keliais sunkumais. Vienas iš jų – patekimas į p. Vateri, esant nepatogiam kampui. Taip pat sudėtinga išlaikyti stabilų endoskopą biliariniame medyje bei judėti siauruose latakuose. Todėl šį metodą naudoją tik didelę patirtį sukaupę endoskopuotojai keliuose centruose.

Atliekant netiesioginę cholangioskopiją (NCS), cholangioskopas į tulžies latakus įkišamas pro duodenoskopo darbinį kanalą. Pirmoji NCS buvo atlikta vadinamuoju endoskopiniu dviejų valdytojų būdu: vienas endoskopuotojas valdo duodenoskopą, o kitas – cholangioskopą tulžies latakuose. Šis metodas suteikia geros kokybės vaizdus, tačiau yra itin sudėtingas, nepatogus, nes cholangioskopo galą galima judinti tik į viršų ir į apačią. Tad šiuo metu jo populiarumas yra mažas, o tokių cholangioskopų gamyba sustabdyta.

2007 m. tikrą revoliuciją sukėlė pristatytas kateterinis vieno valdytojo metodas. Jis tapo pranašesnis už anksčiau aprašytą būdą, nes nereikėjo dviejų endoskopuotojų, o cholangioskopo galas galėjo judėti keturiomis kryptimis. Iš pradžių buvo naudojamas tik šviesolaidinis zondas, kurio vaizdo kokybė buvo ne itin aukšta. 2015 m. atsirado skaitmeninis zondas. Jis už šviesolaidinį zondą yra pranašesnis tuo, kad sukuria aukštesnės kokybės vaizdą, turi platesnį vaizdo kampą, stipresnį šviesos šaltinį, yra manevringesnis. 

Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2023 m. Nr. 1

pixabay.com iliustracija