Dr. Alvydas Česas,
Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas
Priešinės liaukos vėžys (PLV) yra pati dažniausia onkologinė vyrų liga. Pagal sergamumo rodiklius ji pralenkė iki šiol daugelį dešimtmečių pirmavusį plaučių vėžį. Tai, kad serga PLV, kasmet sužino apie 2 000 Lietuvos vyrų. Dažniausiai ši klastinga liga užklumpa perkopusius 50 metų vyrus. Lietuvoje daugiau kaip 700 pacientų operuojami, kitiems taikomos kitos gydymo priemonės – radioterapija, hormonų terapija ar chemoterapija. Kas trečiam pacientui PLV diagnozavimo metu nustatomas jau vietiškai progresavęs (pažengęs) ar metastazavęs priešinės liaukos navikas, jo vėlyvosios baigtys dažnai būna nepatenkinamos.

Dr. A. Česas
Didelių sergamumo ir mirštamumo rodiklių priežastys
Sergamumas PLV nėra vienodas įvairiose šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) GLOBOCAN 2020 metų ataskaitoje buvo pateikta, kad nustatyti 1 414 429 (7,3 proc. visų onkologinių susirgimų struktūroje) nauji vėžio atvejai per metus. Mirtys nuo PLV pasaulyje toje pačioje ataskaitoje jau sudaro tik 3,8 proc. visų nuo vėžinių susirgimų mirusių pacientų struktūroje ir tai yra 375 304 atvejai. Lietuva priskiriama didelio PLV paplitimo regionui, tačiau rūpesčių kelia ne tik tai. Lietuva pirmauja Europoje ir išsiskiria ypač dideliais PLV sergančių pacientų mirtingumo rodikliais. Nors 2006 metais pradėta įgyvendinti valstybinė PLV ankstyvosios diagnostikos prevencinė programa (prostatos specifinio antigeno (PSA) medicininės atrankos testai vyresniems nei 50 metų vyrams) padėjo pagerinti ankstyvą PLV diagnostiką, pacientų mirtingumo rodikliai išlieka daug didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse. PSO GLOBOCAN 2020 metų ataskaitoje nurodoma, kad PLV sergamumo rizika nuo 0 iki 74 metų Lietuvoje yra ≥ 308,6 atv. 100 tūkst. gyventojų, kaip ir kitose išsivysčiusiose šalyse, tačiau mirtingumas nuo prostatos vėžio toje pačioje ataskaitoje siekia ≥ 1,8 atv. 100 000 gyventojų, prilygsta ne tik mūsų kaimynių Latvijos, Estijos, bet ir didžiajai Afrikos valstybių statistikai.
Tokią prastą situaciją lemia įvairios priežastys, o svarbiausia – didesnis technologinis Lietuvos atsilikimas: šiuolaikinio gydymo apribojimai, lėtas ir vangus medicinos naujovių diegimas, efektyviausių vaistų kompensacijos vėlavimas, molekulinių testų ir individualizuotos medicinos taikymo nebuvimas. Pagal PLV gydymo rezultatus Lietuva Europoje užima vieną paskutiniųjų vietų, pagal taikomas gydymo technologijas atsiliekama 5–8 metus.
Bet kokio piktybinio naviko baigtys labiausiai priklauso nuo dviejų veiksnių: ankstyvos diagnostikos ir laiku skirto efektyvaus gydymo. Dabar onkologai keičia strateginius PLV ankstyvos diagnostikos tikslus. Kadangi PLV vis dažniau suserga jaunesni vyrai, Europos Komisija pradeda diegti bandomąją PLV ankstyvos patikros programą daugelyje ES šalių. Lietuva bus viena iš šio projekto koordinatorių ir lyderių, kadangi ši programa Lietuvoje nepertraukiamai vyksta nuo 2006 metų, turime sukaupę nemažą patirtį.
Prostatos vėžio gydymas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. Nr. 8