Gabija Baldauskaitė, LSMU MF
Rolandas Gedgaudas, LSMU KK Gastroenterologijos klinika
Eozinofilinis ezofagitas (EoE) – lėtinė imuninės kilmės liga, pasireiškianti stemplės disfunkcijos klinikiniais simptomais ir eozinofiliniu gleivinės uždegimu su ryškia plokščiojo epitelio hiperplazija [1]. Genetiniai veiksniai, ankstyva aplinkos dirgiklių ekspozicija, atopinė būklė didina eozinofilinio ezofagito riziką. Dėl antigenų poveikio stemplės epitelis išskiria interleukiną 33 (IL-33) ir užkrūčio liaukos stromos limfopoetiną (TSLP). Šie citokinai stimuliuoja 2 tipo T limfocitų pagalbininkų (TH2) vykdomą interleukinų (IL-13, IL-4 ir IL-5) sekreciją. IL-13 ir IL-4 stimuliuoja stemplės epitelio pokyčius – pamatinių ląstelių hiperplaziją ir tarpląstelinių tarpų išsiplėtimą. Chemotaksinai, eotaksinas-3 ir IL-5, sukelia granulocitų infiltraciją. Citokinai aktyvina fibroblastus lamina propria srityje, prisideda prie kolageno nusėdimo ir audinių standėjimo [2].
Epidemiologija
Ši liga pirmąkart aprašyta kiek daugiau nei prieš 4 dešimtmečius, tačiau pastarąjį dešimtmetį sergamumas eozinofiliniu ezofagitu sparčiai didėja. Manoma, jog tai susiję su atnaujintais diagnostikos kriterijais, dėl kurių šios ligos diagnozė nustatoma didesnei daliai pacientų; su didesniu informuotumu apie EoE; padidėjusiu stemplės biopsijų skaičiumi.
Navarro ir bendraautorių atliktos metaanalizės duomenimis, eozinofilinio ezofagito paplitimas yra 34,4 atvejų 100 000 gyventojų. Eozinofilinis ezofagitas dažniau diagnozuojamas suaugusiesiems (42,2 atv./100 000 gyv.) nei vaikams (34 atv. /100 000 gyv.).
EoE dažniau serga vyrai (72,1 atv. /100 000 gyv.), palyginti su moterimis (29,4 atv. /100 000 gyv.) [3]. O šveicarų atliktame kohortiniame tyrime vyrai sudarė net 77,5 proc. sergančiųjų [4]. Nors eozinofilinis ezofagitas dažniau pasireiškia jauniems žmonėms ir didžiausias šios ligos paplitimas yra 30–40 metų amžiaus grupėje, tačiau susirgti EoE galima bet kuriame amžiuje [5].
Pastebėta, jog sergančiųjų EoE pirmos eilės giminaičiams yra didesnė EoE rizika nei bendrajai populiacijai. Didesnis naujų eozinofilinio ezofagito atvejų skaičius nustatytas tarp sergančiųjų celiakija [6]. Genomo plataus masto tyrimais nustatytas 31 kandidatinis genas, įskaitant TSLP, CAPN14 ir EMSY, kurie buvo susiję su eozinofiliniu ezofagitu [2]. Didesnė EoE išsivystymo rizika sietina su antibiotikų vartojimu ankstyvame amžiuje, gimimu atliekant cezario pjūvio operaciją, maitinimu mišiniais, tačiau stinga patikimų įrodymų apie šių veiksnių įtaką EoE atsiradimui [7]. Taip pat stebimas atvirkštinis ryšys su H. Pylori infekcija [2].
Diagnostika
Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 202 m. Nr. 1
emedicina.lt archyvo iliustracija