Sunki astma yra rimta sveikatos priežiūros bei socialinė ir ekonominė problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Šiai ligai būdingi dažni paūmėjimai, reikalaujantys stacionarinio gydymo, laikinas arba ilgalaikis darbingumo praradimas, dažnesnės mirtys. Nors sunki astma sudaro mažiausią dalį iš visų astmos atvejų, tačiau reikalauja didžiausių gydymo išlaidų. Prieš penkerius metus Kauno klinikose buvo įkurtas Sunkios astmos centras, kurio tikslas – didesnis dėmesys ir pagalba sunkia astma sergantiems pacientams. Apie šio centro veiklą, rezultatus bei perspektyvas, susijusias su sunkios astmos diagnostikos ir gydymo ypatumais, savo mintimis sutiko pasidalyti LSMUL Kauno klinikų Sunkios astmos centro vadovė, gyd. pulmonologė doc. dr. Kristina Biekšienė.
Prieš keletą mėnesių paminėjote gražią Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose įkurtą Sunkios astmos centro sukaktį. Koks buvo šio centro įkūrimo tikslas?
Ilgą laiką mums, gydytojams, teko susitaikyti su skaudžia realybe, kad sunkios astmos gydymo galimybės jau maksimaliai išsemtos, liga išlikdavo nekontroliuojama. Todėl, atsiradus naujai gydymo galimybei – biologinei terapijai, natūraliai padidėjo dėmesys tokiems pacientams. Sunkios astmos centro poreikis atsirado, nes sunkios astmos, gretutinių ligų, komplikacijų diagnostikai reikia specializuotų kvėpavimo sistemos ir kitų tyrimų, šiems pacientams gali išsivystyti sunkūs, netgi gyvybei pavojingi astmos paūmėjimai, kurių metu būtinas intensyvus stacionarinis gydymas (taip pat ir neinvazinė ar invazinė dirbtinė plaučių ventiliacija). Taip pat rėmėmės kitų Europos šalių pavyzdžiu – daugumoje jų sunki astma diagnozuojama ir pacientai gydomi specializuotuose sunkios astmos centruose. Dėl to 2017 metų gruodžio mėnesį ir buvo įkurtas Sunkios astmos centras.
Kuo pasireiškia sunkios astmos gydymo problematika? Visų pirma, net ir skiriant dideles inhaliuojamųjų vaistų dozes sunki astma išlieka nekontroliuojama. Kad suvaldytų ligą, neretai šie pacientai priversti vartoti geriamuosius gliukokortikoidus, sukeliančius labai daug šalutinių poveikių. Be to, sunkia astma sergantys pacientai dažnai patiria sunkius ligos paūmėjimus, dėl kurių kartais juos reikia ir stacionarizuoti. Taigi tokių žmonių, neretai sergančių dar ir gretutinėmis ligomis, gyvenimo kokybė, būna labai bloga, sudėtingas socialinis gyvenimas. Pasirodžius biologinei terapijai atsirado galimybė padėti tinkamai atrinktiems sunkia nekontroliuojama astma sergantiems pacientams. Šiuo tikslu įkurtas Sunkios astmos centras tapo svarbus ir klinikine, moksline, švietėjiška bei edukacine prasme. Jį kūrėme, kad galėtume dirbti visomis kryptimis gerindami mūsų pacientų sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kokie yra sunkios astmos gydymo bei valdymo ypatumai bei galimybės? Ar grėsminga ši liga?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 2
emedicina.lt archyvo iliustracija