Tyrimai rodo, kad kiekvienas žmogus kartkartėmis išgyvena nerimą ir tai yra normalu. Nerimas yra fiziologinė reakcija, jeigu adekvačiai reaguojama į stresines situacijas, nemalonius ar grėsmingus gyvenimo įvykius ar dirgiklius, jis kyla, pavyzdžiui, kilus sunkumų asmeniniame gyvenime ar darbe, prieš svarbų ir sunkų egzaminą, medicininius tyrimus, atsakingame pokalbyje (dėl darbo, su teisėsaugos pareigūnais ir kt.), pasirodant viešumoje (kalbant tribūnoje auditorijai, scenoje), priimant itin svarbų sprendimą, einant į pasimatymą (malonus nerimas). Nerimas tampa liguistas, patologinis, kai yra nekontroliuojamas, neadekvatus stresinei situacijai – pernelyg didelis, atsiranda be aiškios priežasties, trunka ilgai (netgi nustojus veikti stresinei situacijai).
Patologinis nerimas
Patologinį nerimą sukelia realus ar numanomas, įsivaizduojamas stresas, pavojus, kuris psichoemociškai neadekvačiai sureikšminamas, hiperbolizuojamas ir tampa neproporcingai didelis, destruktyvus. Patologinis nerimas užvaldo paciento mintis, emocijas, trikdo kasdienę veiklą, mažina darbingumą, sukelia psichologinių ir netgi fizinių (psichosomatinių) simptomų – įvairių kūno vietų skausmą, diskomfortą krūtinėje, oro trūkumą, pykinimą, pilvo maudimą ir kitokių virškinimo sutrikimų.
Paplitimas
Amerikos nacionalinio psichikos sveikatos instituto duomenimis, depresijos ir nerimo simptomų pasireiškia atitinkamai apie 16 mln. ir 25 mln. JAV gyventojų. Patologinis nerimas sukelia įvairių varginančių psichologinių ir somatinių negalavimų: blogina nuotaiką, atima gyvenimo džiaugsmą, sukelia nemigą ar, atvirkščiai, hipersomniją, nuolatinį mieguistumą, kartais psichomotorinį sujaudinimą, ažitaciją, kaltės ar beviltiškumo jausmą, suicidinių minčių.
Patologinis nerimas gali pasireikšti fobijomis, panikos atakomis, generalizuotu nerimu. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, moterys nerimo sutrikimo epizodus patiria du kartus dažniau negu vyrai. Depresiją ir nerimą dažniau nei kiti išgyvena sunkiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, skausmingu artritu ar vėžiu sergantys asmenys. Brown ir bendr. nurodo, kad vienas iš trijų vėžiu sergančių žmonių jaučia nuolatinį varginantį nerimą. Labiausiai nerimą keliančiais laikomi krūties (varginantį nerimą jaučia 42 proc. pacienčių), galvos ir kaklo (41 proc.) piktybiniai navikai, melanoma (39 proc.).
Nerimo sutrikimo diagnostika
Patologinis nerimas, arba nerimo sutrikimas, diagnozuojamas remiantis standartizuota Hamiltono nerimo vertinimo skale, sukurta dar 1959 metais. Pagal ją išskiriami psichologiniai ir somatiniai nerimo simptomai.
Psichologiniai nerimo simptomai:
* nerimastingumas: susirūpinimas dėl ateities, blogiausio, kas gali įvykti, baimingas laukimas, padidėjęs dirglumas;
* įtampa, nuovargis, išgąstis, emocinis labilumas;
* baimės (fobijos) – tamsos, nepažįstamų žmonių, minios, likti vienam, susirgti nepagydoma liga, numirti;
* nemiga, mieguistumas, ankstyvi prabudimai rytais, kitokie miego sutrikimai, košmariški sapnai;
* intelekto simptomai – atminties nusilpimas, sunkumas susikaupti;
* nuotaikos sutrikimai – prislėgta nuotaika, depresija, nenoras domėtis aplinka, pomėgių nebeturėjimas, dažni nuotaikos svyravimai.
* Somatiniai nerimo simptomai:
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2023 m. Nr. 4