Respublikinės Šiaulių ligoninės Akušerijos skyriuje jau antrą mėnesį praktikuojasi viešnios iš Graikijos. Būsimos akušerės itin vertina pasitikėjimą jomis ir galimybę dalyvauti natūraliuose gimdymuose, nes gimtojoje šalyje tai itin reta patirtis. Net 80 proc. kūdikių Graikijoje pasaulį išvysta po cezario pjūvio operacijos. Už bendradarbiavimą ir išskirtinę patirtį studentės itin dėkingos ligoninės vadovams, paslaugiam Akušerijos skyriaus personalui, kalbos barjerą padedančiam įveikti akušerijos studentui Brigimantui Kontrimui ir jų praktine patirtimi Lietuvoje besirūpinančiai direktoriaus patarėjai, akušerei Alinai Liepinaitienei.
Kviečiami ir laukiami akušerijos, slaugos, radiologijos ir kitų specialybių studentai
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja Alina Liepinaitienė džiaugiasi, kad Šiaulių miestas ir jo ligoninė yra pasiekiami visiems. „Kai stažavausi Graikijos Vakarų Atikos universitete 2022 metais, žinojau ir tikėjau, kad vieną dieną ir Graikijos studentai atvyks į Lietuvą. Tik nesitikėjau, kad taip greitai. Šių metų pradžioje gavau kelių studentų iš Vakarų Atikos universiteto laiškus su prašymu rekomenduoti gydymo įstaigą Lietuvoje, kurioje jie galėtų įgyvendinti akušerinės praktikos tikslus. Pasiūliau studentams išbandyti Šiaulių ligoninę. Mano džiaugsmui, visi studentai dar tą pačią dieną pateikė prašymus universitete, kad galėtų atvykti praktikuotis į Šiaulius“, – pasakoja A. Liepinaitienė.
Šiuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje akušerijos praktiką atlieka septynios studentės iš Graikijos. Dar keturi studentai prisijungs gruodžio mėnesį, o nuo vasario į ligoninę atvyks per dešimt bendrosios praktikos slaugos bei akušerijos studentų iš įvairių šalių.
„Labai smagu, kad praktiką atlikę užsienio studentai vėliau sugrįžta į Lietuvą dirbti. Per pusę metų jie pramoksta lietuvių kalbą, jau pažįsta sistemą, dalį darbuotojų ir atvyksta būtent pas mus dirbti“, – dalijasi Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus patarėja, Lietuvos akušerių sąjungos viceprezidentė, akušerė Alina Liepinaitienė.
Praktika viršija lūkesčius
Akušerijos studentė, graikė Eleni Kosmoupoulou sako į Lietuvą vykusi dėl itin gerų rekomendacijų. „Į mūsų universitetą atvykusi Alina Liepinaitienė sužavėjo įtraukiomis paskaitomis ir pasakojimais apie Lietuvos akušerius, o mūsų dėstytoja, akušerė prof. Antigoni Sarantaki rekomendavo vykti į Lietuvą, nes čia akušerės nėra tik gydytojo asistentės – per gimdymus jos itin daug daro savarankiškai. Todėl Lietuva mums buvo rekomenduota kaip ideali galimybė pamatyti natūralius, sveikus gimdymus, – pasakoja E. Kosmoupoulou. – O mane dar labai domino ir lietuvių kultūra bei tradicijos.“
Eleni atvira: patirtis, gauta Šiauliuose, viršijo visus lūkesčius, nes būtent čia ji turėjo galimybę pirmąkart priimti gimdymą. Taip pat buvo situacijų, kurių iki šiol neteko pamatyti, viena tokių – hematoma tarpvietėje. Visa tai akušerei yra neįkainojama patirtis.
Eftichia Chatzithanasi sako Lietuvą praktikai pasirinkusi, nes kolegė gyrė Kaune įgytą patirtį. „Atsiliepimai apie Lietuvą buvo geri, tad kai man buvo pasiūlyta praktika Šiaulių ligoninėje, nedvejodama sutikau vykti. Kolektyvas čia labai geranoriškas ir paslaugus. Jau esu priėmusi keletą gimdymų, – pasidžiaugia E. Chatzithanasi. – Graikijoje per trejus metus neturėjau galimybės priimti nė vieno gimdymo. Nesitikėjau, kad per mėnesį įgausiu tiek daug praktikos. Tai viršijo visus mano lūkesčius.“
Nefeli Anastasopoulou pasakoja girdėjusi, kad Lietuvoje dauguma gimdymų yra natūralūs, tačiau nesitikėjo, kad tiek daug jų pamatys ir sulauks tokio didelio Lietuvos kolegų pasitikėjimo. „Čia akušeriai daro viską, ką gali, dėl moters, – žavisi lietuvių darbu N. Anastasopoulou. – Suprantu, kad mūsų, praktikančių, yra nemažai, net septynios, ir tikrai galbūt varginame, nes akušerės turi dirbti, o šalia nuolat esame dar ir mes, norime išmokti, sužinoti, bet jos labai paslaugios, visada malonios ir maksimaliai mums perteikia visas žinias. Tai itin vertiname.“
Graikės studentės, atliekančios praktiką Respublikinėje Šiaulių ligoninėje
Kalba nebe kliūtis
Viešnios iš Graikijos prisipažįsta, kad buvo pasiruošusios kalbos barjero iššūkiui.
„Kalbos barjeras – didžiausias sunkumas, tačiau su juo susidurtume bet kurioje svečioje šalyje, buvome tam pasiruošusios – iš anksto įsirašėme vertimo programėles, kad galėtume iš šios praktikos gauti maksimalią naudą“, – sako akušerijos studentė Vasilia Klokkari.
Pirmosiomis viešnagės dienomis lietuvėms su graikėmis bendrauti gimdykloje padėjo akušerijos studentas B. Kontrimas. Būtent jis pradėjo ieškoti būdų moterims susikalbėti savarankiškai. „Mūsų įstaigos akušerėms parsiuntėme programėles, kad išsiverstų tekstus iš anglų kalbos. Dabar jų anglų kalbos pažanga stulbinanti, jau nebereikia tik gestais rodyti, gali paaiškinti vos keliais žodžiais, – sako B. Kontrimas. – Graikės išmoko lietuviškų žodžių, tokių kaip „siūlas“, „gaziukas“. Jos stengiasi suprasti mūsų kalbą, kad galėtų maksimaliai produktyviai išnaudoti šį praktikos laiką.“
Akušerė Lina Ulienė priduria, kad praktikantės jau ėmė suprasti jas iš žvilgsnio, nes puikiai perprato gimdymų eigą. „Net nebereikia kartais joms ir tų angliškų žodžių – ima ir padaro, pavyzdžiui, įstato į veną kateterį, – giria praktikantes L. Ulienė. – Jomis visiškai gali pasitikėti, puikios specialistės.“
Jaučiasi komandos dalimi ir mato šalių medicinos skirtumus
Respublikinės Šiaulių ligoninės akušerė Simona Rapšienė sako, kad jei graikės išmoktų lietuvių kalbą, mielai priimtų į kolektyvą. „Jos itin protingos, orientuotos ir nepaprastai darbščios. Ir mes mokomės kartu su jomis. Labai daug Brigimantas padeda su vertimais. Esame tikrai puiki komanda“, – pasidžiaugia bendradarbiavimu S. Rapšienė.
Akušerijos studentas Brigimantas Kontrimas
Akušerės praktikantės Michaella Efstathiou ir Elnta Solla dėkoja Lietuvos kolegėms už pasitikėjimą. „Jos mums leidžia įgyti daug profesinės patirties. Jaučiamės tapusios šios darnios komandos dalimi. Ir tikrai kitiems studentams rekomenduosime atvykti būtent čia atlikti praktiką, pajusti tą emocijų antplūdį, kai pirmąkart savarankiškai priimi naujagimį“, – dalijasi įspūdžiais graikės.
Anot studentės Zoi Papachristou, Graikijoje atliekama itin daug cezario pjūvio operacijų. „Dauguma graikių tiesiog bijo normalaus, natūralaus gimdymo ir atvyksta į ligoninę iškart nusiteikusios, kad joms bus atliekama cezario pjūvio operacija. Gaila, tačiau jos galimai nesupranta, kad po operacijos žala jų pačių organizmui didesnė nei po normalaus gimdymo. Mane žavi tai, kad Lietuvoje daug moterų gimdo pačios, natūraliai, o cezario pjūvis daromas tik tada, kai iš tiesų yra neišvengiamas. Sąrėmių metu gimdyvėms leidžiama vaikščioti, judėti. Graikijoje naudojama daug oksitocino ir kitų skatinamųjų vaistų, todėl vaisiui dažniau būna deceleracijos (vaisiaus širdies ritmo suretėjimas – aut. past.), – lygina patirtį Graikijoje ir Lietuvoje Z. Papachristou. – Čia, Lietuvoje, aš priėmiau jau tris gimdymus – pati, savo rankomis, ir tai man yra neįkainojama patirtis. Kai kurie Graikijos studentai nepamato nė vieno natūralaus gimdymo per visą studijų laikotarpį.“
Nelaukia, kol pakvies
Akušerijos skyriaus slaugos administratorė Vita Tamošauskienė giria graikes studentės už drąsą, sako, praktikantės nelaukiančios, kol bus pakviestos, o pačios yra itin iniciatyvios ir nori aktyviai dalyvauti darbe.
Akušerė Rima Bračienė teigia, kad praktikantės moka savarankiškai atlikti daugybę procedūrų. „Jeigu mes skubame, studentės bėga iš paskos, kad galėtų padėti čia ir dabar. Jos žiūri, stebi, ko nors prireikus iškart ima ir paduoda, kas reikalinga, nereikia jų prašyti ar kviesti“, – graikių darbu patenkinta R. Bračienė.
Akušerė Diana Dilinskienė pastebi, kad praktikantės labai stropiai mokosi: ne tik dalyvauja gimdymuose, bet ir nuolat vaikšto su užrašinėmis, išsamiai konspektuoja, įgytą patirtį vėliau aptaria, analizuoja, įsivertina. „Jos vis rašo ir rašo: nurašinėja istorijas, lotyniškas diagnozes, kad išmoktų kuo daugiau diagnozių. Be to, yra itin sąžiningos ir kruopščios, – giria viešnias iš Graikijos D. Dilinskienė. – Jei nebuvo gimdyme ar, jų manymu, dalyvavo per mažai, iš vis nerašo, kad dalyvavo. Tai tikra patyriminė praktika, jos neprašo pasirašyti dokumentų, jei gimdyme neišbuvo keletą valandų.“
Ir lietuvės, ir graikės pripažįsta, kad spėjo įprasti vieningai dirbti komandoje, todėl atėjus praktikos pabaigai išsiskirti nebus lengva.
Parengė Eva Jagminaitė-Kazlauskienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Respublikinės Šiaulių ligoninės nuotraukos