Regioninė anestezija pacientams, vartojantiems antitrombozinių vaistų

Europos regioninės anestezijos draugijos ir Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos rekomendacijos

Prof. dr. Arūnas Gelmanas,

LSMUL KK Anesteziologijos klinika

Kraujavimas yra galima komplikacija po centrinių ir periferinių nervų blokadų atliekant regioninę anesteziją. Rizika padidėja pacientams, vartojantiems antitrombocitinių ir kraujo krešėjimą mažinančių vaistų. Šių jungtinių Europos anesteziologijos ir intensyviosios terapijos draugijos ir Europos regioninės anestezijos draugijos (ESAIC/ESRA) gairių tikslas – pateikti įrodymais pagrįstą rekomendacijų ir pasiūlymų rinkinį, kaip sumažinti antitrombozinių vaistų sukeltų hematomų dažnį regioninės anestezijos praktikoje. Atlikta sisteminė literatūros paieška, nagrinėjant septynis vaistus ir dešimties rūšių klinikines intervencijas, kurios gali komplikuotis periferinėmis ir neuroaksialinėmis hematomomis [1]. Atkreiptinas dėmesys, kad tai rekomendacija anestezijos metodui, ne operacijos atlikimui.

Vitamino K antagonistai (VKA)


1 rekomendacija

Centrinės nervų blokados (CNB) atliekamos tik nutraukus VKA vartojimą ir tarptautiniam normalizuotam santykiui (TNS) vėl atitinkant normą.

Jei CNB yra pasirinktinas metodas, lyginant su bendrąja anestezija, pagal rizikos ir naudos santykį, TNS gali būti < 1,5. 

Paskutinė VKA dozė vartojama: acenokumarolio likus 3 dienoms, varfarino, fluindiono – likus 5 dienoms ir fenprokumono likus 7 dienoms iki procedūros.

Po CNB kita VKA dozė turi būti skiriama pagal pooperacinės venų trombinės embolijos (VTE) profilaktikos arba gydomosios antikoaguliacijos gaires.

Esant nuolatiniam CNB kateteriui, kitą VKA dozę skirti tik jį ištraukus. Naudojant kateterį, skirti MMMH.

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2022 m. Nr. 9