Gimdos kaklelio vėžys išsivysto supiktybėjus gimdos kaklelio ląstelėms. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 500 naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų, dažniausiai – 35–49 metų moterims. Svarbiausias vėžio išsivystymo veiksnys yra žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ypač 16 ir 18 jo serotipai. Liga klastinga, nes pirminėje stadijoje gali būti besimptomė, o pagrindinis simptomas – kraujavimas iš makšties – dažnai pasireiškia ligai gerokai pažengus. Dėl šios priežasties taikoma arba skatinama profilaktinė patikra siekiant nustatyti pakitusias ląsteles ikivėžinėje stadijoje. Taip atsiranda galimybė užkirsti kelią šiai sunkiai ligai arba aptikti ją anksti ir sėkmingai pagydyti. Apie gimdos kaklelio vėžio patikros pokyčius ir jų reikšmę kalbamės su LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinikos profesore Daiva Vaitkiene.
Prof. Daiva Vaitkienė, lrt.lt nuotrauka
Patikros pokyčiai. Kas naujo gimdos kaklelio vėžio prevencijos srityje?
Gimdos kaklelio vėžio prevencija susideda iš dviejų didelių priemonių paketų: pirminės prevencijos (skatinti vengti rizikos veiksnių) ir antrinės prevencijos (patikros).
Visi rizikos veiksniai, susiję su nesaugia lytine elgsena, išlieka tokie patys. Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys yra žmogaus papilomos virusas, be jo – rūkymas, kitos lytiškai plintančios ligos, hormoninių kontraceptinių priemonių vartojimas, kai moteris jau yra užsikrėtusi ŽPV.
Turbūt visiems žinoma, jog nuo 2016 metų Lietuvoje vakcina nuo ŽPV skiepijamos 11 metų mergaitės. Naujiena, jog nuo šių metų pradėti skiepyti ir 11 metų berniukai. Taip pat yra dar viena nauja žinia – Ligonių kasos kompensuoja ne tik dvi vienuolikmečių vakcinos dozes, kurių visiškai pakanka apsaugai iki 15 metų, bet ir kompensuojamos dvi vakcinos dozės asmenims iki 18 metų amžiaus. Taigi, jeigu paaugliai nepasiskiepijo būdami 11 metų, gali tai padaryti iki jiems sukaks 18 metų. Iki 15 metų (imtinai) visiškai pakanka minėtų dviejų vakcinos dozių, na, o jeigu skiepijamasi jau sulaukus 15 metų, prireiks ir trečiosios vakcinos dozės, už kurią jau teks susimokėti. Štai tokia esminė naujovė pirminės prevencijos srityje.
Kokia yra antrinės prevencijos esmė ir kas lėmė patikros programos pokyčius?
Antrinė prevencija yra patikros programos įgyvendinimas. Jos pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kurioms moterims yra didelė vėžio rizika, diagnozuoti ikivėžines gimdos kaklelio būkles ir jas laiku pagydyti, kad vėžio būtų išvengta. Patikros programos pokyčių imtasi paaiškėjus, jog specialistų netenkina patikros programos, kuri vykdoma nuo 2004 metų, rezultatai. Nors programa vyko gana sėkmingai, sergamumas sumažėjo beveik 20 proc., mirštamumas – daugiau nei 25 proc., bet tarp Baltijos šalių mūsų rodikliai išliko patys blogiausi. Na, o visos Europos mastu didžiausiu sergamumu ir mirštamumu mus lenkia tiktai Rumunija ir Juodkalnija. Taigi, tokie rezultatai nedžiugino ir sveikatos priežiūros specialistus paskatino ieškoti būdų, kaip juos pagerinti. Visos pastangos buvo sutelktos į organizacinius programos pokyčius, tyrimų kokybės kontrolę ir į naujų, pažangesnių patikros technologijų įdiegimą.
Ką konkrečiai reiškia „organizaciniai pokyčiai“?
Vienas iš esminių patikros programos tikslų – paskatinti joje dalyvauti kuo daugiau moterų. Europos gimdos kaklelio vėžio patikros rekomendacijose pabrėžiama, kad, norint sulaukti geresnių sisteminio sergamumo ir mirštamumo rodiklių šalies mastu, būtina patikrinti ne mažiau kaip 75 proc. populiacijos. Dar geriau, jei patikroje dalyvautų daugiau nei 80 proc. moterų. Tada jau galima tikėtis reikšmingų teigiamų pokyčių mažinant sergamumą ir mirštamumą.
2019 metų duomenimis, per 15 metų patikros programoje dalyvavo tik 65 proc. moterų. Vadinasi, nepavyko pasiekti bent jau 75 proc. patikros rodiklio, todėl natūralu, kad kilo mintis imtis rimtų pokyčių – buvo nuspręsta keisti programos organizaciją, aktyvinti moterų dalyvavimą programoje ir siekti geresnės tyrimų kokybės.
Pirmieji žingsniai šia kryptimi buvo žengti 2020 metais, kai Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Lietuva buvo padalyta į Centro vakarų ir Rytų regionus. Didieji medicinos centrai – VU Santaros klinikos, LSMU ir Nacionalinis vėžio institutas – tapo ne tik į du regionus padalytos Lietuvos gimdos kaklelio, krūtų ir storžarnės vėžio prevencijos programų vykdytojais, bet ir metodinio vadovavimo šioms programoms centrais.
Gimdos kaklelio vėžio patikros programos atnaujinimui buvo sudaryta didelės apimties darbo grupė, kuri per dvejus metus paruošė solidų, beveik 150 puslapių GIMDOS KAKLELIO VĖŽIO PROFILAKTINĖS PATIKROS PROGRAMOS KOKYBĖS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMŲ dokumentą. Šiuo metu jis yra tarpinstitucinio derinimo fazėje (svarstomas įvairių draugijų, aukštųjų mokyklų, profesinių organizacijų ir t.t.).
Šiame dokumente aiškiai išdėstyti visų patikros programos etapų kokybės reikalavimai – nuo programos organizacinių žingsnių iki praktinių kiekvienos grandies etapų, tokių kaip moterų informavimas; atrankinio testo paėmimas, laikymas, gabenimas ir vertinimas, tolesnis tiriamų moterų tyrimas ir netgi gydymas. Nurodomi reikalavimai specialistų kvalifikacijai, įvertinami įgūdžiai visose srityse – tiek laboratorinėje medicinoje, tiek ginekologijoje, tiek patologijoje. Tai labai svarbus dokumentas, kurį įgyvendinus bus užtikrinta viena labai svarbi programos sritis – kokybės kontrolė.
Kaip, pritaikius naujas technologijas, vertinamas ŽPV tyrimas?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 9