Prof. dr. Danielius Serapinas,
LSMU MA Šeimos medicinos klinika;
„InMedika“ klinika
Depresija yra labai dažna patologija, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje ir turinti neigiamos įtakos kasdieniam gyvenimui. Moksliniai tyrimai nagrinėja daugybę patofiziologinių mechanizmų, galinčių turėti įtakos depresijos išsivystymui, nes tai labai svarbu siekiant efektyvesnio ligos gydymo ir prevencijos. Daugėja tyrimų ir įrodymų, kad oksidacinis stresas turi neigiamą poveikį ląstelėms ir smegenų struktūroms, kurias pažeidus padidėja tikimybė sirgti depresija. Dėl šios priežasties yra iškelta hipotezė, kad antioksidantai, apsaugodami ląsteles nuo oksidacinės žalos, galėtų būti šios patologijos prevencinė ar net papildoma gydymo priemonė.
Įvadas
Bet koks homeostazės sutrikdymas, kurio etiologijos pagrindine priežastimi laikomas stresas (dažnai vartojamas terminas ir oksidaciniam stresui), padidina laisvųjų radikalų gamybą [1]. Naujausiuose moksliniuose tyrimuose vis dažiau atkreipiamas dėmesys į oksidacinio streso įtaką depresijos išsivystymui [2]. Įrodyta, kad reaktyvios deguonies ir azoto formos (ROS/RNS) sukelia lėtinį uždegimą organizmo ląstelėse, ypač jam jautri yra mikroglija. Paveikta lėtinio uždegimo ji išskiria citokinus, kurie veikia dviem keliais: aktyvuoja pagumburio–hipofizės–antinksčių ašį ir taip išsivysto disbalansas tarp serotoninerginės ir adrenerginės sistemų; padidėjus indolamino-2 3-dioksigenazės aktyvumui, triptofanas nėra sintezuojamas į serotoniną, bet verčiamas į chinolino rūgštį [3]. Taip pat pastebėta, kad depresija sergančių žmonių periferinio kraujo rodikliuose oksidacinių ir antioksidacinių produktų kiekiai yra nukrypę nuo normos ribų. Tai parodo, jog sergant depresija persistuoja disharmonija tarp oksidacinės ir antioksidacinės organizmo sistemų. Tikslus ryšys, kaip tai galėtų būti susiję, vis dar yra tiriamas, tačiau kol kas žinoma, kad smegenys yra ypač jautrios per dideliam deguonies kiekiui ir laisviesiems radikalams, kurie lemia ląstelės nekrozę. Kad apsisaugotų nuo žalingo oksidacinio poveikio, ląstelės turi mechanizmus, svarbiausias iš jų yra antioksidacinis gynybinis, kurį sudaro endogeninė (fermentinė ir nefermentinė) bei egzogeninė sistemos. Pagrindinis endogeninis antioksidantas yra superoksido dismutazė (SOD), kuri katalizuoja superoksido virsmą į vandenilio peroksidą, o katalazė (CAT) ir glutationo peroksidazė (GPx) nukenksmina vandenilio peroksidą, paversdamos jį į vandenį [4]. Egzogeniniai antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, C, karotenoidai, mineralai taip pat atlieka apsauginę funkciją atskirai ar kooperuodamiesi su kitais antioksidantais.
Nors nėra įrodyta, kad antioksidantai galėtų būti kaip vienas iš būdų depresijai gydyti, tačiau atlikti moksliniai tyrimai parodo, jog gydant žmogų antidepresantais ir jo būklei gerėjant, stabilizuojasi ir balansas tarp oksidacinių ir antioksidacinių produktų (oksidacinių mažėja, antioksidacinių daugėja) [5].
Antioksidacinė sistema
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 9