Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė
Lietuvoje tradicija tampančių metų vaistinio augalo rinkimų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į vaistinių augalų pažinimo svarbą, jų racionalų praktinį naudojimą įvairiose srityse (medicinoje, farmacijoje, kosmetologijoje, maisto pramonėje, veterinarijoje, žemės ūkyje), supažindinti su augalinių vaistinių preparatų ne tik gydomosiomis savybėmis, bet ir kontraindikacijomis, šalutiniais ir nepageidaujamais poveikiais bei jų sąveika su įvairiais kitais vaistais. Prieš pradedant gydymo kursą rekomenduojama pasitarti su gydytoju arba vaistininku – tai licencijuoti medicinos ir sveikatos mokslų krypties specialistai aktyviai teikiantys profesionalią informaciją tiek apie sintetinius, tiek apie augalinius vaistinius preparatus.
Besidomintiems vaistiniais augalais ir iš jų pagamintais augaliniais vaistais rekomenduojama šias žinias įsisavinti iš recenzuojamų mokslo leidinių – monografijų, knygų bei specializuotų žurnalų.
2024 metais “Metų vaistinis augalas” rinkimai skirti paminėti Lietuvos universiteto Botanikos sodo Vaistinių augalų skyriaus šimtmetį ir UAB „Aconitum“ dvidešimtpenkmetį.
Rinkimų organizatoriai:
VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius
Lietuvos farmacijos sąjunga
UAB „Švenčionių vaistažolės“
UAB ACONITUM
2024 m. vasario 12 d.UAB „Aconitum“ įvyko „Vaistinis augalas 2024“ rinkimų rezultatų patvirtinimas ir pristatymas išplėstiniame komisijos posėdyje.
Komisijos posėdis
Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Kauno technologijos universiteto, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus, UAB „Aconitum“, specializuoto medicinos ir farmacijos žurnalo „Farmacija ir laikas“, UAB „Švenčionių vaistažolės“ ir vaistinių atstovai.
Vaistinį 2024 metų augalą rinko vaistinių augalų ekspertų komisija, sudaryta iš šalies universitetų ir farmacijos kompanijų mokslininkų bei specialistų:
Prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektoriaus vedėja, Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentė, Nacionalinės sveikatos tarybos narė, Lietuvos nusipelniusi sveikatos apsaugos darbuotoja (pirmininkė)
Rūta Matulaitienė, Farmacijos magistrė, vaistininkė, Lietuvos farmacijos sąjungos atsakingoji sekretorė (sekretorė)
Nariai:
Miglė Domeikienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos politikos departamento Farmacinės veiklos skyriaus vedėja
Dr. Rima Balanaškienė, UAB “Aconitum” savininkė ir generalinė direktorė, Verslo Moterų Asociacijos narė, tituluota „Europos moteris inovatorė“
Dr. Elmantas Pocevičius, UAB „Švenčionių vaistažolės“ direktorius
Prof. habil. dr.Nijolė Savickienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė, Endobiogenikos ir integralios fiziologijos asociacijos prezidentė.
Prof. Sonata Trumbeckaitė, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedros vedėja
Prof. dr. Loreta Kubilienė, žurnalo „Farmacija ir laikas“ vyriausioji redaktorė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto profesorė
Prof. dr. Petras Rimantas Venskutonis, Kauno technologijos universitetas, Cheminės technologijos fakultetas, Maisto mokslo ir technologijos katedra, Tarptautinės Maisto mokslo ir technologijų akademijos narys (IAFoST)
Doc. dr. Tauras Antanas Mekas, LSMU Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus direktorius
Vaistininkė Zenona Šimaitienė, Medicinos ir farmacijos istorikė
Grupė komisijos narių
„Vaistinis augalas 2024“ rinkimams buvo pasiūlyta 60 vaistinių augalų.
Komisijos nariai įvertino visuomenės bei medicinos ir farmacijos bendruomenės 2024 metų vaistinio augalo rinkimo rezultatus pagal šiuos vertinimo kriterijus:
- Lietuvoje paplitę ir auginami, visuomenei gerai žinomi ir dažnai vartojami perspektyvūs vaistiniai, prieskoniniai (aromatiniai) augalai.
- Kokybiška, saugi ir veiksminga vaistinė augalinė žaliava bei iš jos pagaminti preparatai ir jų poveikis žmogaus organizmui, pagrįstas moksliniais tyrimais.
Į finalą pateko penki vaistiniai augalai: mažalapė liepa (Tilia cordata Mill), siauralapis gaurometis (Epilobium angustifolium L.), meškinis česnakas (Allium ursinum L.), paprastasis kmynas (Carum carvi L.), paprastoji avietė (Rubus idaeus L.)
„Vaistinis augalas 2024“ rinkimų nugalėtojas – mažalapė liepa (Tilia cordata Mill.) – tai Liepinių (Tiliaceae Juss) šeimos augalas, surinkęs 71 proc. balsų.
Vaistinė augalinė žaliava: liepų žiedynai su žiedynlapiais (Tiliae flos).
Lietuvoje auginama mažalapė (Tilia cordata Mill.) ir didžialapė (Tilia platyphyllos Scop.) liepa. Tai vaistiniai augalai, iš kurių gaunama vaistinė augalinė žaliava.
Įspėjimas! Liepų žiedų negalima ruošti užteršto dirvožemio ir oro sąlygomis.
Veikliosios medžiagos. Žiedynuose kaupiasi flavonoidai – kvercetino glikozidai: rutinas, hiperozidas, kvercitrinas, izokvercitrinas, kempferolio glikozidas – astragalinas; gleivės (10,0 %), leukoantocianidinai; kavos, p-kumaro ir chlorogeno rūgštys; eterinis aliejus (0,02 %) (dominuojantys komponentai: farnezolis, farnezilacetatas, geraniolis, geranilacetatas, eugenolis); karotinas, askorbo rūgštis, raugai, polisacharidai, mineralinės medžiagos.
Gydomosios savybės. Mažalapė liepa yra vaistinis augalas naudojamas medicinos praktikoje Europoje, Šiaurės Amerikoje. Liepų žiedų preparatų vartojamų per burną terapinės indikacijos: lengvų nervinės įtampos ir peršalimo ligų simptomų šalinimui.
Liepų žiedų vandeninis užpilas išoriškai naudojamas burnos ertmei skalauti, sergant gleivinės uždegimu, angina, stomatitu, gingivitu.
Liepų žiedų arbata Austrijos tradicinėje medicinoje naudojama kvėpavimo takų ligų ir gripo gydymui. Kitų šalių tradicinėje medicinoje „liepžiedžių“ arbatas vartoja lėtinio kosulio, mažakraujystės, inkstų ir šlapimo pūslės ligų gydymui.
Išoriškai koncentruotu liepų žiedų ir lapų nuoviru arba kompresais malšinami sąnarių ir podagros skausmai; ruošiamos aromatinės–higieninės vonios.
Šis nuoviras drėkina ir švelnina veido odą ir mažina raukšles bei stiprina plaukų šaknis.
Šviežių liepų pumpurų ir lapų sutrinta masė naudojama odos žaizdų ir nudegimų gydymui.
Kontraindikacijos. Liepų žiedų preparatų nerekomenduojama naudoti:
- Nėščiosioms ir kūdikius maitinančioms moterims;
- Asmenims, sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis.
Kitos naudojimo sritys
Maistinis augalas. Liepų žiedais aromatizuojami balzamai ir trauktinės.
Medingas augalas. Per žydėjimo laikotarpį iš vieno brandaus medžio liepų žiedų surenkamo nektaro kiekis prilygsta vieno hektaro plote augančių grikių žiedynų nektarui.
UAB Aconitum mokslinės, projektinės, praktinės taikomosios veiklos ypatumai
Renginio atstovai išklausė Lietuvos pramonininkų konfederacijos narės, UAB „Aconitum” savininkės, Lietuvos atstovės Europos Inovacijų Taryboje ir generalinės direktorės dr. Rimos Balanaškienės pranešimą. Mokslininkė pristatė šios farmacijos įmonės, švenčiančios 25-ąsiais veiklos metines, istoriją. Ji išryškino mokslinės, projektinės, praktinės taikomosios veiklos ypatumus ir naujausias technologijas, taikomas augalinių vaistų, biomedicininių preparatų ir maisto papildų gamybai bei akcentavo tarptautinio bendradarbiavimo svarbą ir produkcijos eksporto organizavimą į daugiau kaip 80 šalių.
Verslininkė pristatė Europos inovacijų tarybos (EIC) misiją: identifikuoti, finansuoti ir palaikyti aukšto poveikio inovacijas bei inovatyvias įmones Europoje.
„Didžiuojuosi, kad galėsiu garbingai atstovauti Lietuvai pasaulinėje inovacijų bendruomenėje ir prasmingai panaudoti patirtį, prisidėdama prie Europos inovacijų strategijos formavimo ir įgyvendinimo”, – baigė pranešimą dr. Rima Balanaškienė ir pakvietė susipažinti su bendrovės sertifikuotomis cheminės analizės laboratorijomis.
Laboratorijoje
Vaistinių augalų rinkimai yra reikšmingas įvykis Lietuvos vaistažolininkystės ir vaistininkystės vystymosi istorijoje bei perspektyvai.
UAB „Aconitum“ ir VDU Botanikos sodo archyvo nuotraukos