„Lietuvos gydytojo žurnalas“. Čiurnos sąnario raiščių traumos

Gyd. ortopedas traumatologas Vytautas Kimtys,

LSMU MA Ortopedijos ir traumatologijos klinika 

Čiurnos sąnario raiščių traumos – tai patys dažniausi sužalojimai, sudaro apie 25 proc. visų judėjimo ir atramos sistemos traumų. Skaičiuojama, kad viena tokia trauma tenka dešimčiai tūkstančių gyventojų kasdien ir Kauno dydžio mieste čiurnos sąnario raiščių sužalojimus kiekvieną dieną patiria 30–50 gyventojų. Tokie pacientai gali sudaryti net iki 10 proc. besikreipiančiųjų dėl skubios medicinos pagalbos.

Dažniausiai čiurnos sąnario raiščių sužalojimus patiria jauni (didžioji dalis – iki 35 metų), fiziškai aktyvūs pacientai. Čiurnos raiščių traumos dažniausios ir tarp sportininkų. Šios traumos tokios pat dažnos tarp vyrų ir tarp moterų.

Anatomija, traumos mechanizmas

Lateralinės čiurnos sąnario dalies stabilumą užtikrina trys raiščiai. Jie visi prasideda nuo išorinės kulkšnies ir tvirtinasi prie šokikaulio ir kulnakaulio. Tai priekinis šokikaulinis šeivikaulio raištis, lig. talofibulare anterior (ATFL, 1 pav.), kulnakaulinis šeivikaulio raištis, lig. calcaneofibulare (CFL) ir užpakalinis šokikaulinis šeivikaulio raištis, lig. talofibulare posterior (PTFL). 

Dažniausiai, iki 85 proc. atvejų nukenčia priekinis šokikaulinis šeivikaulio raištis (ATFL), o užpakalinis šokikaulinis šeivikaulio raištis (PTFL) sužalojamas išskirtinai retai.

Vidinėje pusėje platus ir stiprus deltinis raištis, lig. deltoideum (DL), jį sudaro keletas pluoštų, kurie nuo vidinės kulkšnies leidžiasi į pėdą ir tvirtinasi prie šokikaulio, laivakaulio ir kulnakaulio.

Čiurnos traumų metu gali būti sužalota blauzdikaulio ir šeivikaulio raištinė jungtis, sindesmozė. Jungtis sujungia blauzdikaulį ir šeivikaulį distalinėje blauzdos dalyje. Jungties funkcija – užtikrinti abiejų kaulų stabilumą distalinėje dalyje, tačiau kartu leisti kaulams kiek prasiskirti pėdos judesių per čiurnos sąnarį metu. Jungties stabilumą užtikrina raiščių kompleksas. Raiščiai tvirti, tačiau gali būti sužaloti nefiziologiškai pasukus pėdą per čiurnos sąnarį.

Trys ketvirtadaliai čiurnos sąnario raiščių traumų tenka lateralinės čiurnos sąnario dalies sužalojimams. Iki 20 proc. atvejų sužalojami sindesmozės raiščiai. 5 proc. atvejų – medialinės čiurnos sąnario dalies raiščių sužalojimai. Dažnos įvairios raiščių sužalojimų kombinacijos.

Dažniausias traumos mechanizmas – pėdos supinacija ir adukcija (inversija) su vidine rotacija, kai pėda yra plantarinės fleksijos padėtyje. Pavyzdys: sportininkui pašokus ir leidžiantis, kulnu pataikius nusileisti ant kito žaidėjo pėdos, susidaro sąlygos pėdos kryptelėjimui, pėda virsta į vidų ir traumuojami lateralinės čiurnos sąnario dalies raiščiai.

Skiriami trys raiščių sužalojimo laipsniai: patempimas (I laipsnis), dalinis plyšimas (II laipsnis) ir visiškas raiščio plyšimas (III laipsnis). Kuo didesnio laipsnio pažeidimas, tuo ryškesnė klinika. Pacientai jaučia skausmą pažeisto raiščio srityje, greitai atsiranda lokalus patinimas raiščio projekcijoje ar vystosi hemartrozė, jei kraujuoja į sąnarį. Įvykus trečio laipsnio raiščio sužalojimui, pacientai gali jausti sąnario nestabilumo jutimą.

Čiurnos traumų diagnostika

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 1

NORDCLINIC archyvo nuotrauka