Doc. dr. Eglė Drejerienė,
gydytoja akušerė ginekologė, Reprodukcinės medicinos centro vadovė, LSMUL KK Akušerijos ir ginekologijos klinika; Reprodukcinės medicinos centras
Vaisingumas – tai galimybė susilaukti palikuonių. Juo pasižymi beveik visos biologinės rūšys. Galimybė susilaukti vaikų mūsų visuomenėje yra įprasta ir tarsi savaime suprantama. Vaisingumo sutrikimas kelia įtampą ir blogina gyvenimo kokybę. Nevaisingumo problema kaip didelį stresą sukeliantis reiškinys minima jau Senajame testamente. Jame pasakojamos trijų vienos šeimos kartų moterų – Saros, Rebekos ir Rachelės – nevaisingumo istorijos. Šiuo metu išsivysčiusiame pasaulyje su vaisingumo sutrikimu susiduria kas šešta pora. 50 proc. moterų ir 15 proc. vyrų nevaisingumą laiko didžiausia gyvenimo krize. Ši krizė nėra trumpalaikė. Ji gali trukti mėnesius, metus, kartais – visą gyvenimą [1].
Vaisingumo išsaugojimo svarba
Nevaisingumą lemia vyriškosios ir moteriškosios priežastys, galimi abiejų partnerių vaisingumo sutrikimai. Vyriškosios priežastys dažniausiai susijusios su susilpnėjusios spermatogenezės sukeliamais ejakuliato pokyčiais, tokiais kaip sumažėjusi spermatozoidų koncentracija, sutrikęs judrumas ar pakitusi morfologija. Iš moteriškųjų priežasčių svarbiausi ovuliacijos sutrikimai ir kiaušintakių bei mažojo dubens pilvaplėvės patologija, trikdanti apvaisinimą ir lytinių ląstelių bei ankstyvosios stadijos embrionų pernašą. Apie 15–20 proc. atvejų vaisingumą trikdančios priežastys lieka neaiškios.
Normalus vaisingumas neįmanomas be optimalios reprodukcinių organų – kiaušidžių ir sėklidžių – veiklos. Pastarąjį dešimtmetį gausėja mokslinės informacijos apie sunkių ligų ir agresyvių gydymo metodų, tokių kaip chemoterapija ar spindulinis gydymas, įtaką reprodukcinių organų funkcijai ir vaisingumui. Gonadotoksinė chemoterapija ar radioaktyvioji spinduliuotė į mažojo dubens sritį, taikoma gydant onkologines ligas, pažeidžia reprodukcinius audinius ir gametogenezę. Dažnai šie pakitimai negrįžtami ir net pasveikę nuo sunkios ligos žmonės negali susilaukti vaikų. Nustatyta, kad chemoterapija, radioterapija ir kaulų čiulpų transplantacija efektyviai gydo net 90 proc. moterų onkologinių ligų, tačiau po gydymo dažnai negrįžtamai išsenka kiaušidžių rezervas ir gametogenezė tampa neįmanoma [2].Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu išgyvena 80 proc. vaikų, gydytų dėl onkologinių susirgimų vaikystėje, kurių vaisingumas dėl gonadotoksinio gydymo poveikio ateityje gali būti sutrikęs. Gydymas, galintis pažeisti reprodukcinę funkciją, skiriamas ne tik onkologinėms ligoms, bet ir tokioms ligoms, kaip sisteminė raudonoji vilkligė, talasemija ir pan., gydyti [2, 3].
Siekis išsaugoti galimybę susilaukti vaikų paskatino tobulinti vaisingumo išsaugojimo procedūras. Vaisingumo išsaugojimu vadinami gydymo metodai arba procedūros, kurie padeda išsaugoti lytinių ląstelių arba reprodukcinių audinių funkcijas. Tai reprodukcinės medicinos sritis, suteikianti viltį susilaukti vaikų išsekus fiziologinėms galimybėms. Modernūs vaisingumo išsaugojimo metodai neatsiejami nuo kokybiškos lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių banko veiklos ir efektyvios reprodukcinių ląstelių bei audinių šaldymo (krioprezervacijos) programos. Šaldymas (krioprezervacija) – tai ląstelių ar audinių aušinimas iki labai žemos temperatūros (–196 C), siekiant išsaugoti jų gyvybingumą ateičiai. Šaldant būtina išlaikyti ląstelių organelių funkcijas, todėl svarbu išvengti ledo kristalų formavimosi citoplazmoje ir didelės toksinų koncentracijos. Pastaruoju metu dėl didelės kriobiologijos pažangos audinių ir ląstelių šaldymo procedūros ženkliai patobulėjo.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 5