Pastaraisiais dešimtmečiais gydytojai visame pasaulyje pastebi visuomenės sveikatai nepalankią tendenciją – daugėja keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu sergančių pacientų. Antai, 2000–2014 m. laikotarpiu net keturis kartus padaugėjo kardiologinių ligonių, sergančių penkiomis ir daugiau gretutinėmis ligomis. Tai lemia medicinos pažanga, sudaranti galimybes išsaugoti lėtinėmis ligomis sergančių žmonių gyvybę ir pailginti gyvenimą, todėl ilgėja vidutinė gyvenimo trukmė, visuomenė sensta ir kt. Vidutinio amžiaus žmonėms dažniausiai nustatomas padidėjęs kraujospūdis – arterinė hipertenzija (28,9 proc.), dislipidemija (11,3 proc.), diabetas (11,2 proc.).
Gydymo keliais vaistais iššūkiai
Keliomis lėtinėmis ligomis vienu metu sergančių ligonių gydymas yra sudėtingesnis ir brangesnis, nes turi būti kompleksinis, susidedantis iš kelių skirtingai veikiančių vaistų ir nemedikamentinių priemonių. Tai didina vaistų tarpusavio sąveikos ir nepageidaujamų poveikių riziką. Kompleksinis gydymas kelia nepatogumų pacientams, nes jiems tenka per dieną išgerti po keletą vaistų, tai gali kelti sunkumų labai užimtiems arba vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems kognityvinių, atminties sutrikimų ar apsitarnavimo sunkumų. Tai lemia prastesnį paskirtų vaistų vartojimą, gydymo režimo nesilaikymą.
Nustatyta, kad vaistų vartojamumas atvirkščiai proporcingas vartoti paskirtų vaistų skaičiui. Paskyrus:
- 1 vaistą, gydymo režimo nesilaiko tik 3 proc. ligonių;
- 2 tabletes – apie 20 proc.;
- 3 tabletes – apie 40 proc.;
- 4 ir daugiau tablečių – daugiau kaip 50 proc. pacientų.
Tyrimai rodo, kad ypač prastai pacientai linkę vartoti antilipidinius vaistus – statinus. Tai yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programos Lietuvoje duomenų analizėje randama, kad tikslinį kraujospūdį (< 140 mm Hg) pasiekia apie 50 proc. pacientų, o tikslinį mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio kiekį – tik 10 proc. pacientų.
Slovėnijoje atlikto epidemiologinio PRESEK tyrimo duomenimis, tiktai 42,9 proc. nuo hipertenzijos gydomų ligonių pasiekia tikslinį kraujospūdį, o tikslinę MTL cholesterolio koncentraciją – tik 32,5 proc. nuo hipercholesterolemijos gydomų pacientų. Net 45,9 proc. (beveik kas antras) pacientų, kuriems nustatyta hipertenzija ir dislipidemija, gydomi nepasiekia tikslinių kraujospūdžio ir lipidogramos verčių. Viena tokios padėties priežasčių yra blogas paskirtų vaistų vartojimas, ypač jei skiriamos atskiros antihipertenzinių ir antilipidinių vaistų tabletės.
Vienas efektyviausių ir racionaliausių būdų supaprastinti ir palengvinti keliomis ligomis sergančių pacientų gydymą – sudėtiniai vaistai, vadinamosios politabletės, sudarytos iš vieno ar dviejų antihipertenzinių vaistų (AKF inhibitorių, sartanų, kalcio kanalų blokatorių, diuretikų) ir statino.
Jau 2018 m. Europos kardiologų draugijos ir Europos hipertenzijos draugijos gairėse pateiktas supaprastinto hipertenzijos ir dislipidemijos gydymo politabletėmis algoritmas, pabrėžiama, kad politablečių paskyrimas pagerina vaistų vartojimą ir gydymo rezultatus. O 2023 metų Europos hipertenzijos gairėse rekomenduojama apsvarstyti galimybę kiekvienam hipertenzija sergančiam pacientui paskirti politabletę, kurią sudaro du antihipertenziniai vaistai ir statinas.
Tyrimas OPTIMUS
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 1
emedicina.lt archyvo iliustracija