Dr. Monika Grincaitė, prof. dr. Janina Petkevičienė,
LSMU MA Visuomenės sveikatos fakultetas
Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) – opi pasaulio, taip pat ir Lietuvos gyventojų sveikatos problema. Kovos su jomis strategijai ir jos įgyvendinimo veikloms kurti reikia inovatyvių, moksliniais tyrimais pagrįstų būdų. Širdies ir kraujagyslių ligos, kvėpavimo sistemos, onkologinės ligos ir cukrinis diabetas sukelia daugiausia mirčių, trumpina vidutinę gyvenimo trukmę. Augantis sergamumas LNL, nuolat brangstantys nauji diagnostikos ir gydymo metodai didina valstybių sveikatos sistemų krūvius ir kaštus, jie tampa sunkiai pakeliami net išsivysčiusioms šalims. LNL problema darosi dar sudėtingesnė, nes jomis suserga vis jaunesni žmonės, priešlaikinės jų mirtys lemia dar didesnius ekonominius nuostolius.
Kovos su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis strategija
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pastangomis, apibendrinus įvairių šalių mokslinių tyrimų rezultatus, buvo suformuota kovos su LNL strategija. Prie šios strategijos sukūrimo prisidėjo PSO koordinuojamų tarptautinių epidemiologinių tyrimų, kuriuose nuo aštunto praėjusio amžiaus dešimtmečio dalyvauja Kauno medicinos instituto (dabar Lietuvos sveikatos mokslų universiteto -LSMU) mokslininkai, duomenys. 1972 m. pradėtas bendras projektas su Olandija (Roterdamu), žinomas kaip Kauno–Roterdamo studija (KRIS) (oficialus pavadinimas Behavioural and Operational Components of Health Intervention Programmes: the Kaunas–Rotterdam Intervention Study). Integruotos LNL profilaktikos koncepcija buvo suformuota remiantis KRIS projekte ištirto kontingento ilgalaikio stebėjimo duomenimis. Mokslininkai, registruodami naujus ligų ir mirties atvejus, nustatė, kad daugelis gyvensenos nulemtų rizikos veiksnių yra svarbūs ne kuriai nors vienai LNL, bet kelioms šios grupės ligoms. Duomenys apie LNL rizikos veiksnių bendrumą ženkliai prisidėjo prie visuomenės sveikatos mokslu grindžiamų LNL profilaktikos ir kontrolės strategijų formavimo.
1983 m. Kauno medicinos institutas paskelbtas oficialiu su PSO bendradarbiaujančiu centru, kurio veiklą tęsia LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų institutas. Jam buvo patikėta koordinuoti Europos CINDI (Country-wide Integrated Noncommunicable Disease Intervention) programą. Universiteto mokslininkai aktyviai dalyvavo šiame tyrime. CINDI programos duomenys buvo panaudoti rengiant Europos LNL strategiją, kuri tapo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Politinės deklaracijos įpareigojimu parengto Globalaus LNL profilaktikos ir kontrolės veiksmų plano pagrindu.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2