Gyd. neurologė Milda Mončytė,
„Kardiolitos“ klinikos
Apatinės nugaros dalies skausmas yra viena iš pagrindinių problemų, dėl kurių pacientai kreipiasi į gydytojus. Statistika rodo, kad 84 proc. suaugusiųjų patyrė nugaros skausmą bent kartą gyvenime, o 49 proc. – per paskutinius 6 mėnesius. Priežastys įvairios, dažniausiai, daugiau nei 85 proc. atvejų – nespecifinis raumenų ir kaulų skausmas. Tokio skausmo atsiradimui įtakos turi amžius, gyvenimo būdas, darbo pobūdis, fizinis aktyvumas, kūno sudėjimas, kūno svoris ir laikysena. Kitos nugaros skausmo priežastys skirstomos į mechanines ir nemechanines stuburo ligas bei pilvo organų patologiją. 1–5 proc. pacientų, besiskundžiančių nugaros skausmu, bus nustatoma urgentinė rimta patologija, kurią reikėtų įtarti atsiradus ryškiam neurologiniam deficitui, dubens organų funkcijos sutrikimui, karščiavimui, esant teigiamai onkologinei anamnezei arba patyrus nugaros traumą ar stuburo intervenciją [1].
Nugaros skausmo diferencinė diagnostika: anamnezė ir objektyvus ištyrimas
Pagrindiniai aspektai, kuriais remiantis įtariame ar nustatome nugaros skausmo priežastį, yra anamnezė ir objektyvi apžiūra. Papildomų tyrimų, įskaitant stuburo vaizdinius tyrimus, prireikia ne visais atvejais ir apie būtinybę juos atlikti sprendžiama remiantis būtent anamneze ir objektyviais duomenimis.
Renkant anamnezę svarbu skausmo trukmė. Pagal trukmę nugaros skausmas skirstomas į ūminį, trunkantį iki 4 savaičių; poūmį, besitęsiantį nuo 4 iki 12 savaičių; ir lėtinį – užsitęsusį ilgiau nei 12 savaičių. Esant ūminiam nugaros skausmui stuburo vaizdiniai tyrimai nėra rekomenduojami, statistika rodo, kad jų atlikimas nepagerina išeičių. Tačiau yra išimčių: jeigu įtariame rimtą patologiją, pavyzdžiui, slankstelio lūžį, stuburo vaizdinis tyrimas turi būti atliktas nedelsiant. Dėl to svarbu išsiaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis skausmas prasidėjo, ar buvo trauma. Vyresnio amžiaus pacientams ir tiems, kurie vartoja sisteminius gliukokortikoidus, didėja osteoporozės rizika ir galima įtarti lūžį be aiškios traumos.
Kita svarbi skausmo charakteristika – skausmo lokalizacija. Nespecifiniam nugaros skausmui būdinga, kad jis pasireiškia nugaros apačioje, bet gali plisti link stuburo krūtininės dalies pagal paraspinalinius raumenis, taip pat į sėdmenis, rečiau į šlaunis. Radikulopatijai būdinga skausmo iradiacija į koją pagal dermatomą, kartu gali būti odos jutimo sutrikimas, sausgyslinių refleksų asimetrija, kojos raumenų jėgos sumažėjimas. Jeigu sutrinka abiejų kojų raumenų jėga, nutirpsta tarpvietė ar sutrinka dubens organų funkcija (atsiranda retencija arba inkontinencija), įtariame arklio uodegos sindromą, kurį dažniausiai sukelia masyvios išvaržos, rečiau augliai.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2