Intervencinės kardiologijos gydytojas Ali Aldujeli,
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos; VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“
Angiografija išlieka kertiniu akmeniu, diagnozuojant vainikinių arterijų ligą, tačiau angiografinių ir fiziologinių rodiklių duomenų derinimas kardiologijos srityje leidžia žengti žingsnį į priekį. Fiziologiniai rodikliai suteikia gilesnių įžvalgų apie vainikinių arterijų fiziologiją, leidžia dinamiškai suprasti, kaip kraujas teka per vainikines arterijas ir širdies mikrokraujotaką, atskleidžia susiaurėjimų poveikio kraujotakai klinikinę reikšmę. Fiziologija pagrįsti sprendimai taip pat dažnai lemia tikslingesnes intervencijas, gali atskleisti problemas, kurių neparodo angiografija. Pavyzdžiui, mikrovaskulinė krūtinės angina standartinėje angiogramoje gali likti nepastebėta.
Pagrindiniai fiziologiniai rodikliai
Gydant širdies ir kraujagyslių ligas dažnai reikia visapusiškai įvertinti įvairius fiziologinius rodiklius tam, kad būtų užtikrinta tiksli diagnozė ir parinkta tinkamiausia gydymo strategija. Lemiamą vaidmenį valdant širdies ir kraujagyslių ligas atlieka šie fiziologiniai rodikliai: frakcinio kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas (FTR, angl. Fractional Flow Reserve – FFR), vainikinės tėkmės rezervo tyrimas (CFR, angl. Coronary Flow Reserve), momentinis bangų santykis arba ramybės indekso rodiklis (iFR, angl. Instantaneus Wave-free Ratio, arba RFR, Resting Full-cycle Ratio), mikrovaskulinio pasipriešinimo indeksas (IMR, angl. Index of Microcirculatory Resistance).
Fiziologiniai rodikliai leidžia geriau suprasti ligos niuansus, kurių vien tik anatominis atvaizdavimas negali atskleisti. Kiekybiniai kraujotakos ir pasipriešinimo duomenys padeda tiksliai nustatyti problemines vietas ir diagnozuoti tiek stambiųjų, tiek smulkiųjų kraujagyslių negalavimus. Remdamiesi šiais rodikliais, gydytojai gali priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl intervencijų, tokių kaip stentavimas, šuntavimo operacija ar medikamentinis gydymas.
FTR ir RFR reikšmingumas
FTR ir RFR yra sudėtingi fiziologiniai rodikliai, kurie palaipsniui įgauna esminį vaidmenį intervencinės kardiologijos srityje. Pagrindinė jų funkcija – įvertinti vainikinių arterijų susiaurėjimo ar stenozių reikšmę.
FTR matuoja slėgio skirtumą vainikinių arterijų stenozės vietoje esant maksimaliai kraujotakai – hiperemijai. Jeigu FTR reikšmė yra mažesnė nei 0,80, tai rodo, kad stenozė yra reikšminga hemodinamikai, ir intervencija atliekant tokias procedūras kaip angioplastika ar stentavimas gali būti naudinga pacientui. Atliekant vainikinių arterijų angiografiją ir norint įvertinti FTR, reikia sukelti hipereminę būklę į sisteminę kraujotaką suleidžiant kraujagysles plečiančio vaisto, paprastai adenozino.
Jeigu RFR reikšmė yra mažesnė nei 0,90, tai taip pat gali parodyti stenozių reikšmingumą hemodinamikai, matuojamas spaudimas vainikinėse kraujagyslėse viso širdies ciklo metu. Matuojant RFR, kitaip nei FTR, nereikia sukelti hiperemijos. Šis nehipereminis indeksas reiškia, kad galime gauti įžvalgų nenaudodami kraujagysles plečiančių vaistų – tai supaprastina procedūrą ir leidžia išvengti galimos rizikos bei nepatogumų, susijusių su tokiais vaistais. Tai ypač naudinga tais atvejais, kai sukelti hiperemiją gali būti sudėtinga arba nerekomenduotina.
Tiek FTR, tiek RFR padeda kardiologams susidaryti aiškesnį vaizdą apie fiziologinį vainikinių arterijų susiaurėjimo poveikį. Atsižvelgiant ne tik į anatominį vaizdą ir suprantant tikrąsias fiziologines pasekmes, galima pritaikyti individualizuotą gydymą pacientams, užtikrinti veiksmingesnę ir į pacientą orientuotą sveikatos priežiūrą.
IMR ir CRF reikšmingumas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 8