Prof. dr. Ingrida Ulozienė, gyd. Tautvydas Klėgėris
LSMUL Kauno klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika
Reikšminiai žodžiai: otoneurologija, vestibulinis neuronitas, insultas, skubi pagalba.
Santrauka. Vestibuliniai simptomai, tokie kaip galvos svaigimas (vertigo), nestabilumo pojūtis, koordinacijos sutrikimas, yra dažna skubios medicinos pagalbos poreikio priežastis. Tokių nusiskundimų kilmė yra labai įvairi, įskaitant neurologines, otorinolaringologines ir sistemines ligas. Siekiant atskirti nemalonias, tačiau mažai pavojingas būkles nuo gyvybei grėsmingų patologijų būtina kvalifikuotai, tikslingai ir sistemingai surinkti anamnezę ir atlikti fizinį ištyrimą. Straipsnyje aptariamos svarbiausios ūminio vestibulinio sindromo diagnostikos strategijos.
Acute vestibular syndrome
Keywords: otoneurology, vestibular neuronitis, stroke, emergency care.
Summary. Vestibular symptoms, including vertigo, dizziness, and gait unsteadiness, are a frequent reason of urgent medical assistance. Their causes are numerous and diverse, including neurological, otorhinolaryngological, and systemic diseases. Therefore, following a systematic approach is essential to differentiate striking but benign conditions from others that can compromise the patient’s life. This article reviews the most important diagnostic approaches for acute vestibular syndrome.
Įvadas
Vestibulinė simptomatika (galvos svaigimas (vertigo), nestabilumas, koordinacijos sutrikimai) yra dažna skubios medicinos pagalbos poreikio priežastis ir sudaro apie 12 proc. skubių konsultacijų, teikiamų dėl neurologinių nusiskundimų [1]. Tokiu atveju tipinis pacientas dažniausiai skundžiasi staiga prasidėjusiais su galvos svaigimu susijusiais simptomais, be pagerėjimo besitęsiančiais valandomis. Šią pacientų grupę itin svarbu kvalifikuotai ištirti, siekiant diferencijuoti nemalonias, tačiau dažnai geros prognozės būkles (pvz., vestibulinis neuronitas) nuo gyvybei grėsmingų patologijų (pvz., insultas).
Be detalaus kokybinio paciento išsakomų nusiskundimų įvertinimo, itin svarbu išsiaiškinti simptomatikos kaitą (pradžia, staigumas, trukmė, panašūs epizodai praeityje) ir priskirti esamą būklę vienam iš trijų vestibulinių sindromų:
- Ūminis vestibulinis sindromas (ŪVS): ūmiai prasidėjęs galvos svaigimo priepuolis, trunkantis dienomis, kartais – savaitėmis. Kartu dažnai pasireiškia nistagmas, ryškios vegetacinės reakcijos, simptomų sustiprėjimas nuo galvos judesių. Sindromas dažniausiai pasireiškia vienu ryškiu, staigiu vestibuliniu įvykiu, tačiau kartais galimi atkryčiai, lemiantys epizodinio vestibulinio sindromo išsivystymą.
- Epizodinis vestibulinis sindromas (EVS): pasireiškia praeinančiais vestibulinės simptomatikos priepuoliais, trunkančiais sekundėmis–valandomis, kartais – dienomis. Kartu būdingi vestibuliniai sutrikimai anamnezėje, taip pat gali būti kitų otologinių, neurologinių simptomų. Dažniausiai pasireiškia daugybiniais atsinaujinančiais epizodais, prasidedančiais savaime ar dėl specifinių provokacinių veiksnių.
- Lėtinis vestibulinis sindromas (LVS): nuo pirmųjų dviejų sindromų skiriasi tuo, jog simptomatika trunka mėnesiais ar metais. Dažnai pasireiškia kartu su lėtinę vestibulinės sistemos pažaidą signalizuojančiais nusiskundimais, pvz., oscilopsija (vaizdo šokinėjimas), gali būti kitų otologinio ar neurologinio sutrikimo požymių. Sindromo eiga dažniausiai yra progresuojanti. Kartais LVS išsivysto dėl nevisiško pasveikimo po buvusio ŪVS arba kelių EVS epizodų.
Ūminis vestibulinis sindromas
Plačiau skaitykite žurnale OTORINOLARINGOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2023/2024 m.