Šalčio bangos – klimato kaitos pasekmė? Poveikis sveikatai

Dr. Vidmantas Vaičiulis,

LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Aplinkos ir darbo medicinos katedra

Šalčio banga yra apibrėžiama kaip šalta aplinkos temperatūra, besilaikanti keletą dienų ir viršijanti įprastą dienos temperatūros vidurkį, būdingą konkrečiam metų laikui. Nors klimato kaitos scenarijuose numatoma aukštesnė vidutinė temperatūra, tačiau šalčio bangos gali būti nepriklausomos nuo karščio periodų. Tai įrodo per pastaruosius keturiasdešimt metų padidėjusią vidutinę temperatūrą lydėję dažni šalto oro protrūkiai Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje. 

Esami tyrimai rodo, kad itin didelis atšilimas visoje Arktyje yra susijęs su ekstremaliais žiemos orais vidutinėse platumose. Šie atradimai parodė tvirtą ryšį tarp žiemos šalčio Šiaurės pusrutulio vidutinėse platumose ir Arkties jūros ledynų tirpimo. 

Taigi, kaip būsimi šalčiai gali paveikti žmonių sveikatą, yra esminis aspektas norint suprasti bendrą klimato kaitos riziką. Tačiau kol kas dar mažai dėmesio skiriama būsimų šalčių bangų padariniams, palyginti su karščio bangų poveikiu, kuris ir taip yra gausiai mokslininkų ištirtas.

Nors šilumos poveikis gali sukelti rimtų sveikatos problemų, tokių kaip šilumos smūgis ar dehidratacija, šios būklės paprastai yra grįžtamos greitai reaguojant. O su šalčiais susijęs mirtingumo padidėjimas gali išlikti dvi ar daugiau savaičių.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad trumpalaikis itin žemos temperatūros poveikis gali padidinti kraujospūdį, cholesterolio kiekį ir kraujo klampumą per trumpą laiką. Visi šie veiksniai gali tiesiogiai prisidėti prie įvairių ligų, tokių kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, miokardo infarktas ir insultas.

Nors biometeorologija kaip mokslo šaka Lietuvoje dar yra labai jauna, tačiau tyrimų skaičius šioje srityje sparčiai auga. Per pastaruosius keletą metų aukštą citavimo indeksą turinčiuose užsienio mokslo žurnaluose buvo publikuoti du nauji moksliniai tyrimai apie miokardo infarkto ir insulto sąsajas su šalčio bangomis tarp Kauno miesto gyventojų 2000–2015 metais (Vaičiulis ir kt. 2021, Vaičiulis ir kt. 2023).

Ūminio miokardo infarkto ir šalčio bangų sąsajos žiemos metu

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2