Dr. Kristina Morkūnaitė, Robertas Pranevičius, prof. Ramūnas Unikas
LSMUL Kauno klinikos
Gydymui atspari hipertenzija (GAH) – tai būklė, kai pacientas, pakeitęs gyvenseną ir vartodamas tinkamai parinktas trijų skirtingų farmakoterapinių grupių (iš kurių viena yra diuretikai) vaistų nuo hipertenzijos dozes, nepasiekia tikslinio arterinio kraujo spaudimo (AKS) [1]. GAH sudaro apie 12–15 proc. arterinės hipertenzijos atvejų, kai jau yra inkstų funkcijos nepakankamumas, įvairių autorių duomenimis, GAH nustatoma vienam iš šešių arterine hipertenzija sergančių pacientų [2].
Gydymui atsparios hipertenzijos išsivystymo priežastys
GAH išsivystymui svarbesni klinikiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip nutukimas, alkoholio vartojimas, gausus druskos vartojimas, pažengęs organų taikinių pažeidimas, vyresnis amžius, moteriškoji lytis, depresija, gretutinės ligos. Tikslinant galimas GAH priežastis nereikėtų pamiršti ir baltojo chalato hipertenzijos, į kurią dažnai neatkreipiama dėmesio, nors, įvairių autorių duomenimis, ji sudaro net iki 40 proc. arterinės hipertenzijos atvejų [3].
Klinikinėje praktikoje dažna problema yra vienos ar kitos antihipertenzinių vaistų grupės netoleravimas, kuris klaidingai traktuojama kaip GAH. Įvairių šaltinių duomenimis, vaistų netoleruoja net 50–80 proc. visų sergančiųjų AH [4]. Šiuo metu išskiriamos kelios pagrindinės antrinės priežastys, kurios gali sukelti GAH: nutukimas, gausus druskos vartojimas ir mažas fizinis aktyvumas, lėtinio nerimo sindromas, depresija, gretutinės ir retos ligos.
Nutukimas siejamas su renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos aktyvumu bei padidėjusiu aldosterono kiekiu esant nutukimui. Keli atsitiktinių imčių tyrimai atrado aiškų ryšį tarp nutukimo ir GAH. Viename iš jų buvo ištirta > 470 000 pacientų ir nustatyta, kad vienas iš pagrindinių GAH rizikos veiksnių yra nutukimas ir KMI ≥ 30 kg/m2 [6]. Kitas tyrimas, vienos iš didžiausių šiuo metu atliktų, kuriame dalyvavo 13 375 AH sergantys pacientai, taip pat patvirtino, jog KMI esant ≥ 30 kg/m2 preliminariai dvigubėja GAH išsivystymo tikimybė [7].
Jau kuris laikas žinoma ir tyrimai toliau pagrindžia, kad AH sergantys pacientai turėtų vartoti kuo mažiau druskos [8]. Per didelis druskos kiekis (> 5 g per dieną) prisideda prie simpatinės sistemos stimuliavimo, renino ir angiotenzino sistemos aktyvinimo, kraujagyslių endotelio disfunkcijos ir kitų sisteminių AKS didėjimo priežasčių.
Įrodyta, kad pacientams, kuriems nustatyta GAH, naudingas adekvatus fizinis aktyvumas 2–3 kartus per savaitę papildomai prisideda prie AKS mažinimo kartu su medikamentiniu gydymu [9].
Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad egzistuoja statistiškai patikimas ryšys tarp nerimo sindromo ir GAH [10]. Taip pat pacientai, kuriems jau nustatyta GAH, yra linkę dažniau sirgti depresija, palyginti su sveikais asmenimis ar sergančiaisiais AH [11].
Pagrindinės būklės, lemiančios GAH, yra miego apnėja, cukrinis diabetas, pirminis aldosteronizmas, lėtinės inkstų ligos. Šių būklių metu kyla oksidacinis stresas, uždegimas bei endotelio disfunkcija, sutrikdoma hormonų ašis [12, 13, 14, 16]. Nereikėtų pamiršti ir retų būklių, tokių kaip hiperparatiroidizmas, hipoparatiroidizmas, Kušingo sindromas feochromacitoma, aortos koarktacija, kurių diagnostika dažnai gali užtrukti bei sukelti iššūkių [15, 16].
Sergantiesiems GAH padidėja organų taikinių pažeidimo, inkstų funkcijos nepakankamumo ir kardiovaskulinių įvykių rizika. Retrospektyviųjų tyrimų duomenimis, ištyrus >200 000 AH sergančių pacientų, sergantiesiems GAH mirties, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar insulto tikimybė buvo net 47 proc. statistiškai patikimai didesnė [17].
Diagnostika
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 7