Rožinė (lot. rosacea) yra lėtinė uždegiminė odos liga, turinti įvairialypę patogenezę ir aiškius klinikinius simptomus – centrinės veido dalies raudonį ir telangiektazijas, atsikartojantį ar nuolatinį bėrimą papulėmis ar pustulėmis. Ją pastebėti nėra sunku: rausva centrinė veido dalis, plika akimi pastebimi paryškėję kapiliarai ir į aknę panašus bėrimas – tai rožinei būdingi požymiai.
Veido raudonis yra dažniausias rožinės požymis, pasireiškiantis 87 proc. sergančiųjų. Rožinė – viena labiausiai paplitusių lėtinių dermatozių. Ja dažniausiai serga 30–50 metų šviesiaodžiai žmonės. Tipiškais atvejais rožinė pažeidžia veido centrinės dalies odą, rečiau – kitas kūno dalis. Deja, visiškai išgydyti rožinės neįmanoma, tačiau galima sušvelninti jos simptomus.
Ligos išsivystymo priežastys
Rožinės priežastys ir patogenezė iki šiol nėra gerai žinomi, tačiau specialistai įvardija kelias galimas teorijas.
Pirmoji teorija, kad sergančiųjų rožine organizme yra daugiau katelicidinų, todėl oda yra kur kas jautresnė infekcijoms ir joje greitai prasideda uždegiminiai procesai.
Taip pat manoma, kad rožinę gali išprovokuoti ultravioletiniai spinduliai, kurie sukelia saulės elastozę, kapiliarų išsiplėtimą ir imunosupresiją. Pagrindinis šalutinis poveikis yra angiogenezė – naujų kraujagyslių vystymasis.
Rožinės sukėlėju gali būti ir veido erkutės, kurių turime visi. Jos gyvena odoje prie daugiausia riebalų turinčių plauko folikulų, kad galėtų misti riebalais. Jei odos apsauginis sluoksnis yra pažeistas, veido erkutės prasiskverbia į odą giliau, taip perneša nešvarumus į plauko folikulus ir juos užkemša.
Taip pat tikėtina, jog rožinę gali lemti ir genetiniai veiksniai – pastaruoju metu nustatytas šios ligos paveldimumo ir HLA genas, kurio mutacijoms esant liga paveldima. Taigi, jeigu tarp giminaičių yra sergančiųjų rožine a, tikėtina, kad šia lig gali susirgti ir kiti giminės nariai.
Norint bent iš dalies apsisaugoti nuo šios ligos, reikėtų vengti:
- karščio (tikriausiai tai vienas iš stipriausių rožinę lemiančių veiksnių, dėl to rekomenduojama naudoti kremą nuo saulės, vengti dirbtinio karščio, plaukų džiovintuvo, karštų vonių ar pirčių);
- streso (stresinės situacijos skatina veido parausvėjimą);
- blogai subalansuotos dietos (vengti aštraus, daug prieskonių turinčio maisto ar karštos sriubos);
- alkoholio;
- tabako;
- intensyvių treniruočių;
- dehidratacijos (dėl skysčių trūkumo sausėja oda, todėl ji tampa lengviau pažeidžiama; rekomenduojama valgyti daug vandens turinčių vaisių ir daržovių bei gerti daug skysčių);
- nenaudoti netinkamos kosmetikos (ji gali dirginti odą);
Ligos simptomai
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr 2