Kristijonas Česas,
VUL SK Kardiologijos ir angiologijos centras
Nuo 1990 m. stebimas mirštamumo nuo onkologinių ligų mažėjimas, tačiau daugėja pacientų, kuriems pasireiškia su vėžio gydymu susijusių šalutinių poveikių. Kardiotoksiškumas – viena svarbiausių chemoterapinio gydymo komplikacijų [1]. Efektyvus kardiotoksinės pažaidos gydymas, širdies ir kraujagyslių (ŠK) apsauga vaidina svarbų vaidmenį mažinant su onkologinėmis ligomis susidūrusių pacientų mirštamumą. Pati kardioonkologijos pradžia siejama su 1967 m. pirmą kartą žurnale Cancer išspausdintu straipsniu apie antraciklino daunomicino sukeliamą širdies nepakankamumą (ŠN) [2]. Bendrai kardiotoksiškumu onkologijoje vadinama toksinio vėžio gydymo sukeliama širdies ir kraujagyslių sistemos pažaida, kuri gali būti kelių formų (1 pav.). Europos kardiologų draugijos (EKD) 2022 m. kardioonkologijos gairėse išskiriamos dvi vėžio gydymo sukeliamos širdies pažaidos – tai simptominė kairiojo skilvelio (KS) disfunkcija (ŠN) ir besimptomė pažaida, pagal sunkumą šios pažaidos skirstomos į labai sunkią, sunkią, vidutinio sunkumo ir lengvą (1 lentelė).
Širdies ir kraujagyslių sistemos vertinimas
Tinkamiausias laikas pradėti svarstyti apie širdies ir kraujagyslių sistemos apsaugos strategiją vėžiu sergantiems pacientams – iš karto nustačius diagnozę, prieš pradedant vėžio gydymą. Pirmiausia, reikėtų įvertinti kardiotoksiškumo rizikos veiksnius, kurie yra tokie:
- amžius (< 18 m. ar > 65 m.);
- rūkymas;
- mažas fizinis aktyvumas;
- nutukimas;
- kardiovaskuliniai rizikos veiksniai (CD, PAH, KŠL, dislipidemija);
- ŠN;
- didelės chemoterapijos dozės.
Žinant rizikos veiksnius, reikėtų įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemą:
- surinkti detalią ligos anamnezę (lėtinės ligos, simptomai, gyvenimo anamnezė);
- fizinis ištyrimas;
- elektrokardiograma (aritmijų, QT intervalo įvertinimas);
- biožymenys (troponinas T, BNP, NT-proBNP);
- vaizdiniai tyrimai (transtorakalinė echokardiografija, širdies magnetinio rezonanso tyrimas);
- spiroveloergometrija (fizinio pajėgumo ir širdies bei plaučių sistemų parengties įvertinimas).
Nuodugniai įvertinus širdies ir kraujagyslių sistemą, reikėtų spręsti dėl kardiologo konsultacijos, agresyvaus rizikos veiksnių bei lėtinių širdies ir kraujagyslių ligų gydymo pagal EKD gaires ir kartu įvertinti ŠK apsaugos poreikį pagal numatomą gydymą. Pagal poreikį ir situaciją yra išskiriamos šios ŠK apsaugos strategijos: bendroji širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga, tinkanti net ir nesergant onkologine liga; vėžio gydymo korekcijos bei medikamentinė ŠK apsauga.
Bendroji širdies ir kraujagyslių sistemos apsauga – tai gyvenimo būdo pokyčiai, kurie naudingi ne tik sergantiems onkologine liga: sveika dieta, fizinis aktyvumas, svorio mažinimas, nerūkymas. Tyrimai rodo, jog fizinis aktyvumas mažina oksidacinį stresą pacientams, gydomiems doksorubicinu [3], aerobinės ir intervalinės treniruotės gerina gyvenimo kokybę, mažina nuovargį, depresiją ir nerimą [4], visi fiziniai pratimai padidina tikimybę sėkmingai užbaigti chemoterapiją [5].
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 10