Nors sergamumo plaučių tuberkulioze rodikliai laipsniškai mažėja, ši liga pasaulyje išlieka aktuali. Panašu, kad tarptautinių organizacijų užsibrėžtų tikslų – iki 2030 metų bent 50 proc. sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo plaučių tuberkuliozės – greičiausiai pasiekti nepavyks. Atsižvelgiant į tendencijas beveik neabejojama, jog šiuos tikslus teks peržiūrėti ir jų įgyvendinimo laiką pratęsti. Plačiau apie plaučių tuberkuliozės aktualijas ir naujausias šios ligos diagnostikos bei gydymo rekomendacijas kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoju pulmonologu doc. dr. Rolandu Zablockiu.
Kaip vertinate situaciją, susijusią su sergamumu plaučių tuberkulioze? Kokias problemas įžvelgiate?
Lietuvoje per pastaruosius metus sergamumas plaučių tuberkulioze, nors ir lėtai, mažėja ir ši tendencija yra gana tvari. 2021 metais buvo nustatyta 23 sergantieji 100 tūkst. gyventojų. Taigi, tokie duomenys rodo, jog jau patekome į Europos vidutinio sergamumo šalių rodiklį (t. y. mažiau nei 25 ligoniai 100 tūkst. gyventojų). Aišku, dar stipriai atsiliekame nuo Europos Sąjungos vidurkio (15 sergančiųjų 100 tūkst. gyventojų), bet šios tendencijos vis dėlto rodo, kad sergančiųjų tuberkulioze mažėja. Tiesa, praėjusiųjų metų duomenys patvirtino sergamumo plaučių tuberkulioze kreivės pakilimą, ar jis bus laikinas, greičiausiai pamatysime kitų metų pradžioje, kai gausime apibendrintus 2023 metų duomenis. Taigi, formuojasi tarsi dvilypės viltys: lyg ir džiaugiamės sumažėjusiu sergamumu, bet pastaraisiais metais padidėjęs tuberkuliozės atvejų skaičius neramina.
Kita, galbūt išskirtinė problema Lietuvoje yra ta, jog nustatoma santykinai labai daug vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų. Priminsiu, jog yra dvi šios ligos formos – vaistams jautri tuberkuliozė, kuri yra gydoma standartinių vaistų deriniu. Šio gydymo veiksmingumas yra labai didelis, siekia apie 95 proc. Kita šios ligos forma – daugeliui vaistų atspari tuberkuliozė, kai standartiniams vaistams sukėlėjas yra atsparus. Tuomet jau reikalingi brangūs rezerviniai vaistai. Gydymas jais yra ilgalaikis, o ir jo veiksmingumas gerokai mažesnis – galima tikėtis tiktai 40–50 proc. efektyvumo. Lietuva pagal daugeliui vaistų atsparios tuberkuliozės atvejų skaičių Europos Sąjungoje yra viena iš pirmaujančiųjų valstybių (ilgą laiką pirmavę, dabar jau esame antroje–trečioje vietoje). Taigi, ši problema vis dar išlieka labai aktuali.
Kuo pasireiškia plaučių tuberkuliozės grėsmingumas?
Plaučių tuberkuliozė yra infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Jos plinta nuo tuberkulioze sergančio žmogaus lašeliniu būdu per orą, kitaip tariant, kai sergantysis kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas į aplinką iš kvėpavimo takų išskiria sekretą, kuriame yra tuberkuliozės mikobakterijų, o aplinkiniai jų įkvepia. Rizika užsikrėsti tuberkulioze didesnė tiems, kurių imunitetas nepakankamas (pavyzdžiui, kurie serga lėtinėmis ligomis ar vartoja tam tikrus vaistus), tačiau užsikrėsti gali ir visai sveikas žmogus. Jeigu imuninė sistema neįveikia į organizmą patekusių mikobakterijų, žmogus gali susirgti aktyvios formos liga, kuri dažniausiai pažeidžia plaučius, bet gali pažeisti ir kitus organus.
Pakalbėkime apie šios ligos latentiškumą.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 10