Skausmas yra sensorinis ir emocinis fenomenas, kuriam gamta nėra sukūrusi adaptacijos mechanizmo. Taigi prie skausmo neįmanoma priprasti, jo užmiršti ar su juo susitaikyti, nes skausmas yra besąlyginis biologinis signalas, pranešantis apie ligą, organų ar audinių pažeidimą, kartais netgi pavojingą gyvybei.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, kad įvairaus stiprumo lėtinį skausmą nuolat jaučia ne mažiau kaip vienas iš penkių žmonių. Skausmas yra dažniausia kreipimosi į gydytojus priežastis.
Vien JAV skausmą kenčia per 100 mln. žmonių. Šioje šalyje skausmo kontrolei skiriamos sveikatos priežiūros biudžeto išlaidos sudaro iki 638 mlrd. dolerių per metus. Blogai gydomas skausmas:
- ilgina gydymo ligoninėje trukmę;
- didina pakartotinių hospitalizacijų poreikį;
- didina ambulatorinių vizitų pas gydytojus skaičių;
- mažina pacientų darbingumą ir pajamas;
- reikšmingai blogina gyvenimo kokybę.
Pagal trukmę ir patofiziologinį mechanizmą skausmas skirstomas į ūminį ir lėtinį. Ūminis skausmas dažnai sukelia paciento nerimą ir simpatinės nervų sistemos suaktyvėjimą (tachikardija, padažnėjęs kvėpavimas, padidėjęs kraujospūdis, prakaitavimas, akių vyzdžių išsiplėtimas). Lėtiniam skausmui nebūdingas simpatinis hiperaktyvumas, tačiau lėtinis skausmas sukelia vegetacinę disfunkciją, pasireiškiančią silpnumu, libido susilpnėjimu, apetito praradimu, bloga, prislėgta nuotaika.
Kiekvienas žmogus skausmą jaučia ir priima šiek tiek skirtingai, individualiai, todėl ir skausmo gydymas turėtų būti individualus, kompleksiškas.
PSO skausmo gydymo algoritmas
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2023 m. Nr. 3