Monika Marta Macejevska,
„Kardiolitos“ klinikos
Aknė – lėtinė uždegiminė odos liga. Literatūros duomenimis, ja serga iki 10 proc. bendrosios populiacijos. Tai yra aštunta pagal dažnumą lėtinė liga [1], dažniausiai akne suserga 12–25 metų žmonės [2]. Sergant akne, bėrimai lokalizuojasi veido, nugaros, kiek rečiau krūtinės srityje, o pagrindiniai bėrimo elementai yra komedonai (uždari, atviri), papulės, pustulės. Sunkesniais atvejais formuojasi mazgai, cistos [1, 3]. Nemaža dalis sergančiųjų akne taip pat susiduria ir su nerimo sutrikimu, depresijos epizodais [4]. Nors jau žinomi kertiniai aknės etiopatogenezės elementai, ligos atsiradimui ir eigai įtakos turi daugybiniai veiksniai, dėl ko gydymas taip pat turi būti individualizuotas.
Aknė yra lėtinė uždegiminė pilosebacinio vieneto liga, pasižyminti kompleksine patofiziologija [2]. Visgi skiriami keturi pagrindiniai aknės patogenezės elementai [5]:
- hiperkeratinizacija;
- padidėjusi sebumo gamyba;
- Cutibacterium acnes proliferacija;
- uždegiminių mediatorių išsiskyrimas.
Todėl, siekiant geriausio gydymo rezultato, svarbu skirti kompleksinį gydymą, kuris veiktų kelias ligos mechanizmo grandis. Aknės gydymo rekomendacijos pateikiamos 1 paveiksle.
Adapaleno ir benzoilperoksido derinys
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2