Dislipidemija, kartu su arterine hipertenzija, rūkymu, nutukimu ir hipodinamija, yra vienas svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Išskiriamos kelios serumo lipidų rūšys, iš kurių didžiausiu aterogeniškumu pasižymi mažo tankio lipoproteinų cholesterolis (MTL Ch). Pastaraisiais metais vis labiau tyrinėjama dar viena serumo lipidų frakcija – lipoproteinas (a) (Lp(a), nes nustatyta, kad Lp(a) kiekio padidėjimas yra labai svarbus aterosklerozinės širdies ir kraujagyslių ligos (AŠKL) rizikos veiksnys, nepriklausomas nuo MTL.
Lipoproteinas (a)
Naujausi tyrimai parodė, kad padidėjęs serumo Lp (a) kiekis tiesiogiai susijęs su mirčių nuo visų priežasčių ir kardiovaskulinių mirčių rizikos padidėjimu bendrojoje ir AŠKL sergančiųjų populiacijose. Kiekvienas Lp(a) padidėjimas 125 nmol/l mirties nuo AŠKL riziką bendrojoje ir sergančiųjų AŠKL populiacijose padidina atitinkamai 31 ir 15 procentų.
Serumo Lp(a) koncentracijos padidėjimas yra paplitęs fenomenas. Remiantis JAV Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto duomenimis, apie 1,4 mlrd. pasaulio gyventojų (kai kuriais duomenimis, 10–30 proc.) Lp(a) koncentracija yra per didelė (125 nmol/l arba didesnė). Europoje padidėjęs (> 125 nmol/l) Lp(a) kiekis nustatomas kas penktam vyrui ir kas penktai moteriai (apie 20 proc.).
Ekspertai nurodo, kad serumo Lp(a) kiekis nevalgius ar po valgio turėtų būti mažesnis negu 125 nmol/l ar netgi mažesnis negu 75 nmol/l.
Ketogeninė dieta: pavojų daugiau nei naudos
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 9