Parlamentarė Jurgita Sejonienė: „Yra ką veikti politikams, tobulinant įstatymus“

Balandžio 24 dieną vykusio LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto uždaro posėdžio metu buvo gvildenami klausimai apie… piktnaudžiavimą PSDF lėšomis. Po posėdžio Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė socialinio tinklo paskyroje pasidalino savo įžvalgomis šia tema ir sutiko, kad jos būtų paviešintos. Siūlome su jomis susipažinti.

Jurgita Sejonienė (asmeninio archyvo nuotrauka)

„Šiandien buvo įdomus LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto uždaras posėdis. Pasidalinsiu, kaip man atrodo situacija dėl piktnaudžiavimo PSDF (Privalomo sveikatos draudimo fondo) lėšomis.

2023 metais VLK (Valstybinė ligonių kasa) atliko nemažai patikrinimų sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose ir įmonėse ir įvertino, kokia žala padaryta PSDF:

➡️471 tyrimas – 277351€ žala valstybinėse, viešosiose;

➡️459 tyrimai – 358301€ žala privačiose.

Sakyčiau 40/60.

Dėl ko dažniausiai nustatomi pažeidimai:

  • ambulatorinės paslaugos „suteikiamos”, kai pacientas yra stacionarizuotas;
  • paslaugas „teikia” sveikatos priežiūros specialistas, kuris tuo metu faktiškai yra atostogose arba turi nedarbingumą dėl ligos (spėju, dar daugiau turėtų būti tokių, kurie faktiškai yra viename tabelyje, realiai – dirba kitoje vietoje);
  • vienas darbuotojas suteikia iki 200 paslaugų per dieną (diskutavome su Linu Slušniu, tai net grupinės psichoterapijos paslaugas teikiant – taip neįmanoma);
  • vienu metu tam pačiam pacientui paslaugas teikia kelios ASPĮ (Asmens sveikatos priežiūros įstaigos),
  • nuotolinės, „telefoninės” paslaugos fiksuojamos kaip paslaugos suteiktos namuose;
  • paslaugas teikia įstaigos, kurios neturi atitinkamos specializacijos ir kompetencijos specialistų;
  • klastojami įrašai, pvz., visų tą dieną konsultuotų/gydytų/slaugos paslaugas gavusių pacientų AKS (arterinio kraujo spaudimo) ir kiti rodikliai – vienodi, t.y., pildomi Crlt+V būdu;
  • teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurioms pacientas neturi siuntimo, t.y., jos jam nepaskirtos;
  • odontologines paslaugas „teikia” tinkamos kvalifikacijos neturintys specialistai (pvz., protezuoja dantų technikai), protezavimas išdalinamas dalimis, etapais ir už kiekvieną paimamas maksimalus apmokėjimas, nors paslaugos dar net nepradėtos teikti, senų protezų pataisymas pateikiamas kaip naujas protezavimas.

94 500€ – tokia yra susigrąžinta suma už odontologinių paslaugų neteikimą, nors jos buvo deklaruotos, kaip suteiktos.

Dar pastebėsiu, kad išvis asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų iš PSDF, per metus yra apie 2 mln.

2023-iaisiais VLK gavo 36 pacientų skundus dėl netinkamo paslaugų teikimo, iš jų pasitvirtino 24, PSDFui grąžinti 8852€.

Tokių atvejų, kuriuos tiria, nagrinėja FNTT, prokuratūra, policija, VASPVT, etc., yra vienetai.

VLK ir TLK pabrėžia, kad geriau vykdyti funkcijas trukdo tai, kad jie neturi pakankamai specialistų. Taip pat sako, kad trūksta kontrolės įrankių. Dabar gali skirti administracines nuobaudas (įspėjimus, baudas), įpareigoti atlyginti žalą, įpareigoti ištaisyti pažeidimus.

Valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pabrėžė, kad reikia daugiau priemonių, bet įvardino tik vieną – sustabdyti arba nutraukti sutartis.

Dar kartą giriu Šiaulių TLK – jie atlieka daugiausia patikrinimų, visos nepateisinamos sumos grąžinamos, jokių kitų institucijų įsikišimo, bylinėjimųsi.

Kas man labai nepatiko, tai kad bandyta sudaryti įspūdį, jog tik privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos apiplėšinėja valstybę, t.y., sveikatos priežiūros specialistai, o, matyt, ir pacientai mieliau renkasi privačias, neva tai jas reikia labiau riboti. Tam aš kategoriškai nepritariu, nes ir darbuotojas, ir pacientas renkasi, kur jam labiau tinka ir patinka. Tarp valstybinio ir privataus sektoriaus turi būti sveika konkurencija ir vienodos sąlygos. Ir vieni, ir kiti turėtų būti vienodai kontroliuojami ir baudžiami.

Nesutinku dėl priemokų. Mano supratimu, jos galėtų būti ir valstybiniame, ir privačiame sektoriuje, bet pacientas turėtų būti informuotas, už ką jis prisimoka.

Akivaizdu, kad yra labai netobulos informacinės sistemos. Negali viena slaugytoja per dieną suteikti šimtus paslaugų ir sistema neturėtų leisti jų tiek įvesti.

Netikiu, kad kas nors skaitė iki čia, bet aišku, yra ką veikti politikams, tobulinti įstatymus. Yra ką veikti VLK.

Linkiu sveikos konkurencijos ir tiesiog nevogti iš valstybės ir viešosioms, ir privačioms. Geriau bendradarbiauti ir teikti konstruktyvius pasiūlymus, ką reikia taisyti, formatų tikrai surasime“.

Sutinkate su parlamentarės mintimis, ar prieštaraujate? Laukiame Jūsų įžvalgų!

emedicina.lt inf.