Dr. Dalia Jarašūnienė,
Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“
Hipertenzijos gydymo rekomendacijos pirmą kartą buvo išleistos 2003-iaisiais. Pernai, praėjus penkeriems metams po paskutinio 2018 metų rekomendacijų atnaujinimo, Europos hipertenzijos draugija pristatė naujas Hipertenzijos gydymo rekomendacijas. Jas kūrė 59 ekspertai iš įvairių Europos šalių. Kokios naujienos laukia mūsų ir kaip naujosios rekomendacijos pakeis mūsų kasdienę klinikinę praktiką, sužinosime tik jas perskaitę ir išnagrinėję. Šiek tiek apžvelkime šias rekomendacijas.
Hipertenzijos įvertinimas
Hipertenzija – liga, kurią sukelia daug rizikos veiksnių: genetinių, aplinkos, gyvenimo būdo, senėjimo. Hipertenzinės ligos definicija ir klasifikacija, palyginti su 2018 metų rekomendacijomis, nepasikeitė.
Naujose rekomendacijose aprašyta, kaip matuoti arterinį kraujospūdį (AKS), kaip dažnai jis turi būti matuojamas įvairių klinikinių būklių pacientams, kokią reikšmę diagnostikai ir gydymo kontrolei turi AKS ambulatorinė stebėsena ir AKS matavimas gydymo įstaigoje.
Kiekvienam hipertenzija sergančiam pacientui turi būti įvertintas ne tik hipertenzijos laipsnis, gydymo efektyvumas, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, genetiniai veiksniai, atmesta antrinės hipertenzijos galimybė, užrašyta elektrokardiograma, atliktas inkstų ultragarsinis tyrimas, kaklo kraujagyslių ultragarsinis įvertinimas. Įvertinę hipertenzijos laipsnį, kraujospūdžio kontrolę, organų taikinių pažaidą, biocheminius ir vaizdinimo tyrimus, galime stratifikuoti paciento sergančio hipertenzija riziką ir nustatyti tikslinį AKS, parinkti medikamentus, ne tik mažinančius AKS, bet ir maksimaliai apsaugančius nuo organų taikinių pažaidos.
Gyvenimo būdo rekomendacijos
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2023 m. Nr. 7