Medicinos psichologė-psichoterapeutė Sandra Birbilaitė,
Nacionalinis vėžio institutas
Niekas neplanuoja ir nesiruošia tokiam išbandymui kaip vėžio diagnozė. Ši žinia pacientus gali labai paveikti ir psichologiškai, ir dvasiškai, sukelti daug jausmų, tokių kaip šokas, neigimas, nerimas, baimė, bejėgiškumas, pyktis, sielvartas, rūpestis dėl savo artimųjų ir kt. Susirgusieji gali jaustis sutrikę, juos gali kankinti nežinomybė dėl ateities, jie užduoda sau daugybę klausimų: „Kaip gyvensiu toliau?“, „Ar aš ištversiu gydymą?“, „Ar gydymas bus sėkmingas ir aš pasveiksiu?“ Susirgus gali neraminti pasikeitusi išvaizda, tarpasmeniniai santykiai, kuriam laikui pacientas gali prarasti gyvenimo prasmę ir viltį.
Psichologinės pagalbos tikslas
Jau beveik dvidešimt metų dirbdama su onkologiniais pacientais matau, kaip keičiasi sergančiųjų požiūris į gaunamą psichologinę pagalbą. Pradžioje vyravo medicininis požiūris, buvo stigmatizuojami arba ignoruojami psichologiniai ir emociniai veiksniai medicinos srityje tiek iš pacientų, tiek iš medicinos personalo pusės, dabar pacientai ir jų artimieji patys aktyviai ieško psichologinės pagalbos, dažnai į mano kabinetą užsuka ir medicinos personalas.
Remiantis PSO rekomendacijomis, psichologinė pagalba onkologine liga sergantiems žmonėms bei jų artimiesiems yra sudėtinė gydymosi bei sveikimo dalis. Psichologinės pagalbos tikslas – pagerinti prisitaikymą prie onkologinės ligos sukeltų pokyčių, mažinti išgyvenamas baimes, nerimą ir stiprinti viltį sveikti. Onkopsichologai padeda atrasti savyje jėgų ir stiprybės įveikti ligos sukeltus sunkumus, įprasminti ir priimti gyvenimą tokį, koks yra, susigaudyti jausmuose. Sužinojus diagnozę, gydymo metu ir po gydymo psichologo konsultacijos gali labai padėti. Jei pacientui nė karto neteko kalbėtis su tokiu specialistu, natūralu, kad gali būti nedrąsu į jį kreiptis. Paprastai nerimas išnyksta per pirmąjį pokalbį. Psichologinė pagalba, teikiama šalia medicininio gydymo, sergantiesiems bei jų artimiesiems palengvina adaptaciją, pagerina gyvenimo kokybę, užkerta kelią gydymo nutraukimui, yra savižudybių bei psichikos ligų prevencijos dalis.
Šioje srityje dirbantis gydytojas ne tik privalo turėti žinių apie įvairias onkologines ligas, mokėti įvertinti pacientų psichologinę ir emocinę būklę bei pritaikyti tam tinkamas psichologines intervencijas, bet tuo pat metu jis ir pats subjektyviai turi gerai jaustis dirbdamas su šia pacientų grupe – asmenimis, kurie išgyvena krizę (fizinę, socialinę, emocinę, asmeninę, dvasinę ir egzistencinę), galėti drąsiai leistis į pačias sudėtingiausias temas, kurios paprastai neaptariamos su gydytojais ar artimaisiais, tokias kaip mirtis, gyvenimo baigtinumas, patirti trauminiai gyvenimo įvykiai, kurie dažnai niekam nebuvo papasakoti ir kuriuos pirmam tenka išgirsti psichologui. Šalia supratimo, kaip taikyti skirtingą terapiją, onkopsichologas turi suprasti paciento diagnozę, stadijas, prognozę, taikomą gydymo metodą ir jo sukeliamą šalutinį poveikį.
Krizių intervencija
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 3