Farmacijos specialistų ir darbdavių kaktomuša: ar tikrai geriausias ginklas – viešumas?

Virginija Grigaliūnienė

Nuo pernykščio rudens viešumon iškilę nesutarimai tarp dalies šalies vaistininkų ir jų darbdavių (vaistinių tinklų administracijos atstovų) dėl vaistininkams galbūt primetamų neetiškų reikalavimų vykdymo, panašu, neblėsta. Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga pernai paviešino apklausos rezultatus ir vaistininkų nusiskundimus, kad farmacijos specialistai spaudžiami nusižengti profesinės etikos principams, kai jų atlyginimas tiesiogiai susiejamas su pardavimais. Daugiau parduosi tam tikro prekinio ženklo preparatų „iš specialaus sąrašo“ – daugiau ir uždirbsi. Negana to, esą gali būti patikrinti ir čekiai, kiek kuriam farmacininkui pavyko parduoti, ir tai taip pat susiję su priedų prie atlyginimo dydžiu. 

Tuo tarpu Lietuvos vaistinių asociacija pateikė savo anketos rezultatus ir darbdaviams priekaištų dėl minėtų priežasčių turinčius vaistininkus ar jų atstovus apkaltino politikavimu. 

Tai kas gi čia vyksta? Pabandykime pasiaiškinti.

Vaistinių klientų patirtis liudija: problema egzistuoja

Pradėkime nuo to, kad turbūt neatsirastų žmogaus, kuriam per pastarąjį mėnesį ar du nebūtų tekę apsilankyti vaistinėje. Paklausinėjome įvairių regionų gyventojų, ar vaistinėje jiems teko susidurti su farmacijos specialistų pasiūlymais įsigyti prekių, kurių tuo metu galbūt visai nereikia, bet kurioms taikoma akcija, tai yra kurios parduodamos už mažesnę kainą. Kitaip sakant, norėjome iš pirmų lūpų įvertinti, ar tokia problema egzistuoja. 

Kad ir kaip gaila, vaistinės lankytojų atsakymai paliudijo, jog vaistininkai kartais pamiršta esantys sveikatos priežiūros specialistai. Ne vienas ir ne du kalbinti piliečiai prisipažino vaistinėje sulaukę pasiūlymo šalia gydytojo skirtų vaistinių preparatų nusipirkti dar ir kitokių produktų. Pavyzdžiui, maisto papildų ar vitaminų, nes toms prekėms dabar – „akcija“.  

Dėl teisybės pridursime, kad, kaip rekomenduoja gydytojai, pirmiausia reikėtų pasidaryti kraujo tyrimą, kuris parodys, ar organizmui trūksta kokių nors vitaminų arba mikroelementų, ir tik nustačius stoką jų įsigyti. O dar geriau, jei rekomendaciją išsakytų šeimos gydytojas, kuris savo pacientą puikiai pažįsta, žino jo ligas, sveikatos būklę. 

Vis dėlto dažnas klientas vaistininko pasiūlymu įsigyti akcinių prekių susigundo, nors tų produktų jam tuo metu visai nereikia. Todėl metus dvejus pragulėję namų vaistinėlėje, pasibaigus galiojimui, papildai ar vitaminai tiesiog atsiduria šiukšliadėžėje. 

„Vaistų tai nesiūlo, bet visokių papildų ar tepaliukų – visada, – palingavo galva senolė, ką tik išėjusi iš tinklo vaistinės Vilniaus centre. – Ar nusiperku? O kaip nepirksi, jei moki už vieną, o gauni du pakelius? Ar sunaudoju, ko prisiperku? Visko būna. Kartą įsiūlė kažkokių vitaminų, kuriuos teko išmesti, nes išgėrus piliulę išbėrė odą. Nežinau, ko ten buvo primaišyta… O gal tik mano organizmas toms piliulėms buvo jautrus… Koks pavadinimas tų piliulių? Kad nė nežinau…“

Vis dėlto senolė dėl tokių pasiūlymų ar rekomendacijų ant vaistininkų, sakė, nė kiek nepykstanti. Jei yra galimybė nusipirkti pigiau, kodėl ne! Parduotuvėse akcijos esą irgi veja viena kitą.

„Žinoma, kad siūlo, – patvirtino ir kaunietė Viktorija, paklausta, ar tekę vaistinėje išgirsti pasiūlymų įsigyti preparatų, kurių tuo metu nereikia. – Bet aš tokių pasiūlymų niekada nepriimu. Dar ir vaistininką sugėdinu, kodėl jis man bruka, ko nereikia, primindama, kad tai neracionalus vaistų vartojimas! Kam pirkti, kad vėliau išmesčiau?“

Panašus atsakymas nuskambėjo ir iš Kauno rajono gyventojo Broniaus lūpų. Jis prasitarė esąs „ligų maišas“, serga net keliomis lėtinėmis ligomis, todėl vaistinėse apsilanko gana dažnai. Ir, anot jo, nebuvo atvejo, kad atėjus kompensuojamųjų vaistų, vaistininkė nepasiūlytų įsigyti dar ko nors – ar maisto papildų, ar vitaminų, ar akcinių čiulpinukų nuo gerklės, nes gi peršalimo ligų sezonas dar nesibaigęs… Kartais vyriškis tokiais pasiūlymais susigundo, kartais (jei dar negavęs pensijos) – atsisako. Kaip Bronius tokius vaistininkų pasiūlymus vertina? „Na, jei jauna vaistininkė siūlo, gal ir nieko tokio, – šypteli vyriškis. – Bet paskui gaunu velnių nuo žmonos, kad pusę pensijos vaistinėj palikau…“ 

Lina iš Utenos į vaistininkų pasiūlymus įsigyti ko nors daugiau, nei tuo metu reikia, reaguoja pagal situaciją. Jei pasiūlymas vertas dėmesio, tai yra jei pasiūloma pigesnių, akcinių preparatų, kuriuos ji vartojanti, kodėl ne. Tačiau Lina prisipažįsta, kad piktindavo vieno vaistinių tinklo farmacininkų primygtiniai raginimai nusipirkus du preparatus pirkti dar ir trečią, nes tada visam krepšeliui bus pritaikyta nuolaida. 

„Būdavo, tuo metu man nieko nereikia, bet vis tiek vaistininkė įkyriai perša trečią prekę, o kai mandagiai atsisakau, pasiūlo bent hematogeno“, – pateikė pavyzdį Lina ir nusistebėjo, kad tasai batonėlis dabar labai išbrangęs, todėl panašūs siūlymai, jos nuomone, yra klientų maustymas: sudėjus bendrą sumą už visą krepšelį paprastai išleidžiama daugiau, nei reikėtų sumokėti tik už tuos preparatus, kurių tuo metu reikia. 

Vaistininkų atstovų strėlės darbdavių link

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 3