Garsus gydytojas kardiologas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų prof. Raimondas Kubilius jau daug metų didelį dėmesį skiria ne tik pacientų gydymui bei reabilitacijai po sunkių ligų, bet ir kardiologinių ligų profilaktikai. Profesorius nuolat primena, kas žmogui labiausiai kenkia, ko reikėtų atsisakyti, ir dalinasi patarimais, kaip elgtis ir gyventi, kad kuo ilgiau išliktume sveikesni.
Prof. R. Kubilius (emedicina.lt archyvo nuotrauka)
Prof. R. Kubilius socialinio tinklo paskyroje pasidalino įžvalgomis apie tai, kokią svarbią reikšmę sveikatai ir gerai savijautai turi judėjimas. Profesoriui sutikus, dalinamės jo mintimis:
Visose asmenų amžiaus grupėse išskiriamos šios dažniausios fizinio aktyvumo laisvalaikiu rūšys: vaikščiojimas, šokiai, bėgimas, važinėjimas dviračiu ir jogos praktikavimas.
Tiesa, kai kuriais duomenimis, reguliariai šoka vos 6 proc. populiacijos. Šokis gali būti alternatyva fiziniam aktyvumui. Jeigu ramybėje sėdint organizmas sunaudoja 1 metabolinį vienetą (MET, medžiagos energijos kiekis), tai šokis reikalauja apie 4,5 MET – tai jau vidutinio fizinio aktyvumo išraiška. Pvz., bėgimas – 6,5 MET, plaukimas, vaikščiojimas nelygiu paviršiumi – 6 MET, komandinis sportas – 5 MET. Šokis vis labiau tampa mėgiama vyresnio amžiaus asmenų laisvalaikio praleidimo forma. Skaičiuojama, kad vidutiniškai šoka apie 12 proc. 65-74 m. amžiaus asmenų.
Taigi šokis – tinkama alternatyvi fizinio aktyvumo forma, prilygstanti rekomenduojamam kasdieniam fiziniam aktyvumui:
Šokį galima pritaikyti prie esamos fizinės ir sveikatos būklės bei gebėjimų. Pvz., lėto valso poroje energijos poreikis yra vos 2 MET, taigi tai gali būti puiki fizinio aktyvumo alternatyva sergantiesiems netgi vidutinio sunkumo širdies nepakankamumu.
Šokis skatina džiaugsmą, inspiruoja teigiamas emocijas ir bendruomeniškumo jausmą.
Įrodyta, kad šokant valsą poroje, poros pulso dažnis ir vegetacinės nervų sistemos aktyvumas sinchronizuojasi (abiejų porų širdies pulsas tampa panašus, apima vienodos emocijos).
Šokis, kaip aerobinis fizinis aktyvumas, lavina pusiausvyrą, galūnių jėgą ir koordinaciją, taip mažina griuvimų riziką.
Įrodyta, kad jau 10 savaičių trukmės šokių užsiėmimai teigiamai veikia galvos smegenų pažintines funkcijas, apsaugo nuo demencijos.
Šokis reikšmingai mažina stresą ir streso hormono kortizolio išsiskyrimą.
Galiausiai, šokis mažina kūno svorį bei arterinį kraujospūdį.
Taigi šokdami galime pagauti du „zuikius“ – ir prisidėti prie geresnės fizinės sveikatos, ir patirti puikių emocijų!
emedicina.lt informacija