Galvos svaigimo diferencinė diagnostika ir gydymas

Gyd. neurologė Milda Mončytė,

„Kardiolitos“ klinikos

Galvos svaigimas – nespecifinis terminas, kuriuo pacientai apibūdina įvairius subjektyvius pojūčius. Galima išskirti keturias pagrindines galvos svaigimo kategorijas: sukamojo pobūdžio galvos svaigimas (angl. vertigo), pusiausvyros sutrikimas (angl. disequilibrium), presinkopė (jausmas, kad tuoj nualps), nespecifinis galvos svaigimas – svaigulys (angl. dizziness). Konsultuojant pacientą, kuris skundžiasi galvos svaigimu, pirmoji užduotis – išsiaiškinti, apie kurios kategorijos galvos svaigimą kalbame. Kiekviena iš šių kategorijų turi ne vieną etiologiją. Šiame straipsnyje bus aptariamas periferinės ir centrinės vestibulinės sistemos pažeidimas.

Vestibulinė sistema

Vestibulinė sistema skirstoma į periferinę ir centrinę. Periferinė vestibulinė sistema sudaryta iš pusiausvyros aparato vidinėje ausyje (pusratiniai kanalai, pailgasis ir apvalusis maišeliai) ir pusiausvyros nervo. Centrinė – iš pusiausvyros branduolių pailgosiose smegenyse bei smegenėlių. Pažeidus kurią nors šios sistemos dalį gali atsirasti galvos svaigimas, įprastai apibūdinamas kaip vertigo. Pagrindinė mūsų užduotis – nustatyti, ar svaigimas yra periferinės, ar centrinės kilmės. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 4