Auganti urbanizacija ir su ja susiję aplinkos pokyčiai, įskaitant oro taršą bei mažesnį sąlytį su gamta, padidina alergenų poveikį miestuose gyvenantiems žmonėms. Prie imuninės sistemos jautrumo bei alergijų atsiradimo taip pat prisideda pasikeitę mitybos įpročiai ir higienos hipotezė, kad ankstyvoje vaikystėje turint vis mažiau kontaktų su bakterijomis, kitais mikroorganizmais trinka imuninės sistemos vystymasis.
Alerginiai susirgimai gali smarkiai pabloginti žmonių gyvenimo kokybę. Dažniausi simptomai, tokie kaip čiaudulys, nosies užgulimas, ašarojimas ir odos niežėjimas, trikdo kasdienes veiklas, mažina darbingumą, gali sukelti psichologinę įtampą. Be to, alergijos gali turėti ilgalaikių pasekmių sveikatai, pavyzdžiui, sukelti lėtinius kvėpavimo takų uždegimus arba odos būkles, kurioms reikia nuolatinio ir dažnai sudėtingo gydymo. Šių ligų simptomai mažina darbingumą, dėmesingumą bei mokymosi produktyvumą, blogina miego kokybę, todėl didėja mieguistumas dieną, sutrinka dėmesys, ilgėja reakcijos greitis. Alerginis rinitas reikšmingai paveikia paciento gyvenimo kokybę, padidėjus apsnūdimui dieną kartu didėja ir vairuojant sukeliamų avarijų rizika. Tyrimų metaanalizės rodo, kad alerginio rinokonjunktyvito simptomai mažina budrumą ir dėmesingumą: kas penktam sergančiajam reikšmingai sulėtėja reakcijos greitis, kas šeštas vairuodamas padaro klaidą, kas dešimtas buvo akimirkai prisnūdęs ir bemaž kas šeštas vairuotojas dėl apėmusio mieguistumo nebegali tęsti kelionės ir yra priverstas sustoti šalikelėje nusnūsti.
Alergijos ir vartojamų vaistų keliami iššūkiai
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 4