Gyd. Julija Žemaitytė
Arterinė hipertenzija (AH) yra pagrindinis išvengiamas širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) bei mirties rizikos veiksnys visame pasaulyje [1]. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2023 m. 31,1 proc. suaugusių pasaulio gyventojų (1,28 mlrd. žmonių) sirgo hipertenzija, kuri apibrėžiama kaip sistolinis arterinis kraujo spaudimas (AKS) ≥ 140 mm Hg ir (arba) diastolinis AKS ≥ 90 mm Hg [2]. Hipertenzijos paplitimas pasaulyje didėja dėl visuomenės senėjimo ir didesnio gyvenimo būdo rizikos veiksnių, pavyzdžiui mitybos įpročių, nepakankamo fizinio aktyvumo, poveikio. Hipertenzijos paplitimo pokyčiai visame pasaulyje nėra vienodi. Per pastaruosius du dešimtmečius dideles pajamas gaunančiose šalyse hipertenzijos paplitimas šiek tiek sumažėjo, o mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse – gerokai padidėjo [3]. Apskaičiuota, kad pasaulinė finansinė hipertenzijos našta sudaro apie 10 proc. visų pasaulio sveikatos priežiūros išlaidų ir svyruoja nuo 22,6 proc. Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje iki 7,2 proc. Rytų Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
Hipertenzijos gydymas ir kontrolė yra labai svarbūs siekiant išvengti vėlesnių širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų [4]. Dar 1989 m. Glasgow atlikto tyrimo duomenys įrodė, kad antihipertenzinis gydymas mažina sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ši išvada vėliau buvo patvirtinta ir kitais tyrimais [2], tačiau optimali hipertenzijos gydymo strategija vis dar tiriama visame pasaulyje [5].
Antihipertenzinių vaistų deriniai
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 6