Gyd. rezidentė Monika Šataitė, gyd. Vytautas Kiudelis,
LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika
Kraujavimas iš viršutinio virškinimo trakto (VT) yra patologinio proceso simptomas, kurį gali sukelti įvairios ligos, pažeidžiančios viršutinio VT kanalo gleivinę ir gilesnius sluoksnius. Kraujavimas iš viršutinės VT dalies apibūdinamas kaip kraujavimas iš proksimaliau papila Vateri dalies arba aukščiau Treitzo raiščio esančių organų (stemplės, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos) ir dažniausiai pasireiškia hematemeze (vėmimu krauju arba į maltą kavą panašia medžiaga), melena (tuštinimusi juodomis, dervą primenančiomis išmatomis), hematochezija (kraujingos išmatos arba tuštinimasis šviežiu krauju) ir lėtinės arba ūminės mažakraujystės sindromu (1 ir 2 lentelė). Kraujavimas iš VT yra dažna ir gyvybei grėsminga būklė, atsižvelgiant į klinikinę išraišką, gali būti skirstomas į ūminį, gausų arba slaptą. Bendroji pacientų, kuriems pasireiškė kraujavimas iš viršutinio VT, būklė pirmiausia įvertinama įvertinant hemodinamikos stabilumą, prireikus atliekamas ir gaivinimas. Toliau atliekami diagnostiniai tyrimai, siekiant diagnozuoti ir, jei įmanoma, gydyti konkretų sutrikimą. Pagrindinis kraujavimo stabdymo būdas yra endoskopinis gydymas, o jei nepavyksta endoskopiškai sustabdyti, taikomi intervencinės radiologijos metodai arba chirurginis gydymas.
Šiame straipsnyje bus apžvelgiami varikozinio ir nevarikozinio kraujavimo iš viršutinio VT endoskopinės diagnostikos ir gydymo principai, remiantis Europos virškinimo trakto endoskopijos draugijos (EVTEG, angl. ESGE) 2022 m. atnaujintomis varikozinio kraujavimo diagnostikos ir gydymo gairėmis, taip pat 2021 m. nevarikozinio kraujavimo gairėmis.
Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2024 m.