Doc. dr. Asta Mastavičiūtė, Justina Kilaitė,
Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas
Šiose rekomendacijose aptariamas sarkopenijos apibrėžimas, klasifikacija, stadijos, rizikos veiksniai, diagnostika ir diferencinė diagnostika. Šios rekomendacijos skirtos susipažinti su sarkopenijos sindromu ir kaip jį diagnozuoti. Rekomendacijos parengtos pagal mokymo ir metodinę priemonę „Senatvinės sarkopenijos diagnostika“.
Apibrėžimas ir klinikinė svarba
Sarkopenija – tai geriatrinis sindromas, kuriam būdinga maža raumenų jėga ir maža raumenų masė. 2016 metais sarkopenija įtraukta į Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtąjį pataisytą ir papildytą leidimą Australijos modifikaciją (M62.5). Vis dėlto sarkopenija nėra dažnai diagnozuojama, nes kol kas nėra visuotinai pripažintų diagnostinių kriterijų ar vienų gydymo rekomendacijų.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sarkopenija gali sirgti apie 10 proc. visų senyvo amžiaus žmonių pasaulyje. Sindromas, dažniausiai pasireiškia asmeniui esant senyvo amžiaus, pasižymi daugeliu etiologinių veiksnių ir sukelia rimtų sveikatos sutrikimų. Sarkopenija sietina su trumpesne gyvenimo trukme, žmogaus savarankiškumo praradimu, senatviniu išsekimo sindromu ir kitomis neigiamomis klinikinėmis išeitimis: fizinio pajėgumo ir eisenos sutrikimais, griuvimais, padidėjusia kaulų lūžių rizika, sutrikusiomis organizmo funkcijomis, bloga gyvenimo kokybe, išaugusiomis sveikatos priežiūros išlaidomis. Sumažėjusi raumenų masė paveikia sveikatą net nesant sąsajų su raumenų atliekama funkcija. Raumens audinyje vyksta daugybė fiziologinių procesų, kurie veikia organizmo metabolizmą. Raumenyse yra baltymų ir energijos rezervas, kuris gali būti panaudotas mitybos nepakankamumo ar streso atveju, taip pat raumenyse esančios aminorūgštys gali būti panaudotos antikūnams gaminti esant infekcijai. Taigi, sumažėjusi raumenų masė daro neigiamą poveikį metabolizmui ir imuniniam atsakui, mažina organizmo gebėjimą pasipriešinti aplinkos pokyčiams.
Sarkopenijos diagnostika ir stadijos
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE EKSPERTŲ REKOMENDACIJOSE (2024 m. Nr. 7)