Neringa Toliušytė-Domarkė, prof. dr. Kęstutis Adamonis,
LSMUL Kauno klinikų Gastroenterologijos klinika
Endoskopiniai tyrimai labai svarbūs ir informatyvūs diagnozuojant, gydant bei stebint ligas. Nors šie tyrimai leidžia labai tiksliai nustatyti makroskopinius virškinimo trakto gleivinės pažeidimus, kai kurių ligų optimaliai diagnostikai reikia ir biopsinės medžiagos iš pažeistos gleivinės tyrimo [1]. Šiame straipsnyje apžvelgsime Europos virškinimo trakto endoskopijos draugijos (ESGE) rekomendacijas: kokį endoskopinį audinių mėginių kiekį reikėtų paimti, ėminių vietas bei biopsijos indikacijas.
VIRŠUTINIO VIRŠKINIMO TRAKTO BIOPSIJOS
Biopsiniai mėginiai iš stemplės
Eozinofilinis ezofagitas: pradinė diagnozė arba atsako į gydymą įvertinimas. Imamos bent šešios biopsijos: 2–4 iš distalinės stemplės dalies ir 2–4 iš proksimalinės stemplės dalies, iš endoskopiškai ryškiausių gleivinės pakitimų (baltos dėmės, eksudatas, išilginės vagos). Jeigu endoskopinių gleivinės pakitimų nėra, tačiau kliniškai įtariamas eozinofilinis ezofagitas, biopsijos imamos jau aprašyta tvarka. Biopsijos iš distalinės ir proksimalinės stemplės gleivinės dedamos į atskirus buteliukus [2, 3]. Pacientams, gydomiems protonų siurblio inhibitoriais, dieta arba steroidais, atsakas į gydymą vertinamas po 6–12 savaičių pradinio gydymo kurso, atliekant pakartotinę endoskopiją ir biopsijas [4].
Gastroezofaginio refliukso liga. Esant klinikinių ar endoskopinių gastroezofaginės refliukso ligos simptomų, patvirtinant diagnozę, stemplės gleivinės biopsijos neatliekamos [5, 6].
Infekcinis ezofagitas. Virusinis ezofagitas. Pacientams, kuriems įtariamas virusinis ezofagitas, histologiniam ištyrimui imamos 6 stemplės gleivinės biopsijos iš stemplės opų pagrindo ir kraštų [7]. Kandidozinis ezofagitas. Kandidozinio ezofagito atveju biopsijos imamos tik tada, kai tyrimų rezultatai turės įtakos tolesniam gydymui. Taip pat biopsijos imamos iš stemplės pažeidimų (baltų apnašų), kai yra atsparumas taikomam gydymui (neveikia vaistai nuo grybelio), biopsijos medžiaga siunčiama histologinei ir mikologinei analizei [8].
Plačiau skaitykite žurnale GASTROENTEROLOGIJA IR HEPATOLOGIJA, 2024 m. Nr. 1