Klastinga kaulinio audinio patologija – osteoporozė – dažnai senyvo amžiaus gyventojams pasireiškianti liga, sukelianti visuomenei daug problemų. Nors osteoporozės diagnostikos metodai gerai žinomi ir lengvai prieinami, daugelis žmonių nežino, kad serga šia liga, nes ji tiesiog nediagnozuota. Galbūt žmonės patys mažai domisi šia patologija, gal kartais ir gydytojai nepateikia visos informacijos ir gerai nesupažindina savo pacientų su osteoporoze. Tad nenuostabu, kad prie traumatologų kabinetų durų rikiuojasi didelės pacientų, atvykusių dėl lūžusių kaulų, eilės… Tad šįkart apie osteoporozę, jos komplikacijas, diagnostikos ir gydymo galimybes kalbamės su didelę patirtį šioje srityje turinčia gydytoja reumatologe, Nacionalinio osteoporozės centro vadove prof. dr. Marija Tamulaitiene.
Kodėl osteoporozė vadinama tyliąja epidemija?
Tyliąja epidemija osteoporozė (kaip ir kai kurios kitos ligos, kurioms taikomas toks epitetas) vadinama dėl to, kad neturi simptomų. Kaulinio audinio silpnėjimas, retėjimas ar trapumo vystymasis nepasireiškia kokiais nors ypatingais požymiais. Osteoporozės simptomai, kuriuos mes, gydytojai, jau išmokome atpažinti, išmatuoti, išryškėja vėliau, dažniausiai jau išsivysčiusius komplikacijoms – kaulų lūžiams. Sergantieji osteoporoze gali patirti lūžį ir dėl nedidelės traumos, paslydę ir pargriuvę iš nedidelio aukščio, kasdienėje veikloje, be jokio išorinio poveikio. Tai itin aktuali sveikatos problema, todėl svarbiausias visų mūsų uždavinys – kuo anksčiau nustatyti kaulinio audinio retėjimą ir sumažinti lūžių riziką.
Kaip nustatoma osteoporozės rizika?
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 1