Prof. dr. Darius Leskauskas
LSMU MA Psichiatrijos klinika
Gyvename neramiais laikais. COVID-19 pandemija, karas kaimyninėje šalyje, nesaugumas ir nežinia dėl ateities atnešė daug nerimo į mūsų pačių ir mūsų pacientų gyvenimus. Deja, ne visiems pavyksta sėkmingai susidoroti su taip išaugusiu stresu ir jį lydinčiu nerimu, o tai didina nerimo ir kitų psichinės sveikatos sutrikimų išsivystymo ar paūmėjimo riziką.
Psichinė sveikata po COVID-19 pandemijos
Kad tai ne tik vieno psichiatro subjektyvūs pastebėjimai, rodo pastarųjų metų statistikos ir mokslinių tyrimų rezultatai. 2023 m. spalio mėnesį paskelbti Europos Komisijos užsakymu atliktos apklausos Flash Eurobarometer 530 rezultatai apie Europos Sąjungos (ES) piliečių psichinę sveikatą. Apklausoje dalyvavo 26 501 žmogus iš visų 27 ES šalių (tarp jų ir Lietuvos), respondentai buvo vyresni nei 15 metų. Didžioji dalis apklausos dalyvių (62 proc.) atsakė, kad paskutinių metų pasauliniai įvykiai „pastebimai“ arba „labai stipriai“ paveikė jų psichinę sveikatą. Per paskutinius 12 mėnesių rimtų psichologinių problemų (nerimo arba depresijos simptomus) patyrė vidutiniškai pusė respondentų. Taip atsakė net 69 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų (deja, „pirmavusioje“ pagal šį rodiklį, kartu su Maltos, Airijos ir Kipro gyventojais). Dažniausiai paminėti psichinės sveikatos pablogėjimo simptomai buvo: prislėgta nuotaika (69 proc.) ir stiprus nerimas (50 proc.), 41 proc. skundėsi sunkumu koncentruoti dėmesį, 40 proc. atsiribojimu nuo socialinio bendravimo ir veiklų, 34 proc. respondentų dėl to jautėsi negalintys susidoroti su kasdieniais rūpesčiais ir stresu [1]. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (angl. OECD, ją sudaro 38 įvairių pasaulio regionų šalys) šalių sveikatos rodiklių apžvalga rodo, kad nuo 2019 metų stebėtas ženklus tiek nerimo ir depresijos simptomų, tiek šių sutrikimų skaičiaus augimas, kuris kiek sumažėjo pasibaigus pandemijai 2022 metais, tačiau išliko aukštesnio lygio nei iki jos [2]. Olandijos mokslininkai, palyginę 2007–2009 ir 2019–2022 metais vykdyto tyrimo rodiklius, daro išvadą, kad nerimo sutrikimų ir depresijos paplitimas auga daugiau kaip dešimt metų ir tai susiję ne tik su COVID-19 pandemijos pasekmėmis. Šis augimas didžiausias tarp jaunų (18–34 metų) žmonių [3].
Nerimo sutrikimų našta
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2