Svarbiausia – sumažinti vaistų trūkumą, kuris aktualus ne tik Lietuvai, bet ir kitoms ES valstybėms narėms

Farmacija – sveikatos apsaugos sistemos sektorius, nuo kurio ypač priklauso žmogaus sveikata, taigi ir gyvenimo kokybė, kartu – ir visuomenės socialinė gerovė. 

Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria farmacijos sektorius, koks vaistų prieinamumas, kada galima tikėtis su lietuvišku elektroniniu receptu įsigyti vaistų bet kurioje Europos Sąjungos šalyje, kokios problemos pačios aktualiausios ir kaip jos sprendžiamos? Kalbamės su sveikatos apsaugos ministro patarėju farmacijos klausimais Edgaru Narkevičiumi.

E. Narkevičius

Gerbiamas Edgarai, kokias svarbiausias veiklos kryptis farmacijos srityje išskirtumėte, kad šalies gyventojų sveikatos rodikliai gerėtų spartesniais tempais, nes kol kas situacija Lietuvoje nedžiugina. Pavyzdžiui, 2021 metų duomenimis, pagal gyvenimo trukmę Europoje už lietuvius trumpiau gyveno tik bulgarai ir rumunai.

Kiekvienas žmogus turi investuoti į savo sveikatą – sveiką gyvenseną, judėjimą ir gerą psichinę savijautą. Vaistai padeda, kai susergama. Pagrindinė užduotis siekiant racionalaus vaistų prieinamumo – užtikrinti, kad vaistas būtų prieinamas (kompensuojamas) už priimtiną kainą tiek valstybei, tiek pacientui. 

Daug suinteresuotų pusių dirba užtikrinant vaistų nepertraukiamą tiekimą, todėl svarbiausia veiklos kryptis yra sureguliuoti visų institucijų veiklą, įtraukti ir tiekėjus – tai dialogas su visomis suinteresuotomis pusėmis ir teisinis reglamentavimas, įgalinantis veikti efektyviai.

Dar labai svarbu, kad efektyviausias gydymas būtų prieinamas Lietuvos pacientams. Čia balansas turi būti tarp naujai siūlomų kompensuoti vaistų kainų ir valstybės finansinių galimybių. Pastaruoju metu stebimas ženklus progresas įrašant naujus kompensuojamuosius vaistus į kompensavimo sąrašus ir yra smarkiai pasistūmėta gautų paraiškų vertinimo srityje.

2024 metais jau per pirmuosius tris mėnesius į kompensuojamųjų vaistų sąrašus įrašyta 15 vaistinių preparatų, skirtų ankiloziniam spondilitui, širdies nepakankamumui, kiaušidžių, kiaušintakių ir pilvaplėvės, prostatos, plaučių, kraujo, galvos ir kaklo vėžiui, lėtinėms fibrozinėms plaučių ligoms ir žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcijai gydyti.

Taigi, sveikatos apsaugos ministerija deda pastangas, kad pacientai gyventų kuo ilgiau ir kokybiškiau. 

Koks šiandien Lietuvoje vaistų prieinamumas? Kokių veiksmų imamasi ar planuojama imtis, kad pacientams būtų pasiekiama kuo daugiau inovatyvių vaistų? Suprantama, tam reikia didesnio finansavimo iš PSDF. Bet gal yra galimybė tokių lėšų sukaupti papildomai, pavyzdžiui, sugriežtinus VLK kontrolę viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose (2023 m. VLK patikrinimų viešosiose ir privačiose gydymo įstaigose išvada – PSDF padaryta žala siekia šimtus tūkst. eurų), drąsiau optimizuoti šalies gydymo įstaigų tinklą, ir panašiai?

Nesiimu vertinti vaistų prieinamumo balais ar procentais – tai būtų neteisinga. Vaistų prieinamumą reikėtų vertinti lyginant Lietuvą su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir lyginant šalis pagal kompensuojamųjų vaistų skaičių, žvelgti, ar visi reikalingi vaistai yra pasiekiami Lietuvos gyventojams. 

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 5