Kasmet apie trečdalį mirčių pasaulyje sukelia širdies ir kraujagyslių ligos, tarp kurių vyrauja išeminė širdies liga (IŠL). Nors pastaruosius dešimtmečius dėl medicinos pažangos mirštamumas nuo IŠL sumažėjo 25 proc., ši liga visame pasaulyje išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Didžiausias mirštamumas – Centrinėje Azijoje, Vidurio ir Rytų Europoje. Higienos instituto duomenimis, 2023 m. 100 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 385 mirtys, kurias sukėlė IŠL. Šios epidemiologinės charakteristikos rodo, kokios aktualios kas 5 metus atnaujinamos Europos kardiologų draugijos (EKD) lėtinių vainikinių arterijų sindromų (LVAS) diagnostikos ir gydymo gairės. Šiemet atnaujintame dokumente pateikiamas naujas LVAS apibrėžimas, patogenezė, ištyrimo, medikamentinio ir invazinio gydymo rekomendacijos, dėmesys skiriamas ir statinų skyrimo indikacijoms, tikslams, naudai aprašyti.
Lėtinių vainikinių arterijų sindromų samprata ir patofiziologija
Jau 2019 m. Europos kardiologų draugijos gairėse pradėtas vartoti lėtinių vainikinių arterijų sindromų (LVAS) terminas, kuriuo apibūdinta vainikinių arterijų ligos klinikinė išraiška stabiliuoju periodu, ypač prieš ūminių vainikinių arterijų sindromus (ŪVAS) ar po ŪVAS. Tuomet vainikinių arterijų liga suprasta ir aiškinta kaip patologinis procesas, vykstantis dėl obstrukciją sukeliančio arba neobstrukcinio aterosklerozinių plokštelių kaupimosi epikardinėse arterijose.
Per pastaruosius 5 metus LVAS patogenezės samprata išplėsta, todėl naujosiose gairėse pateikiamas išsamesnis, įvairiapusiškesnis šių sindromų apibrėžimas. LVAS suprantami kaip klinikinių požymių ar sindromų, kylančių dėl struktūrinių ir / arba funkcinių pakitimų stambiosiose epikardinėse ar smulkiosiose vainikinėse arterijose, grupė. Šie struktūriniai ar funkciniai pakitimai lemia praeinantį, grįžtamą neatitikimą tarp esamos miokardo kraujotakos ir jos poreikio, hipoperfuziją, kurią gali provokuoti fizinis, emocinis ar kitoks krūvis. Nurodomi klinikinės raiškos variantai: krūtinės angina ir kitas diskomfortas krūtinėje su be vainikinių arterijų obstrukcija ar be obstrukcijos, išeminės kilmės kairiojo skilvelio disfunkcija ir širdies nepakankamumas, laikotarpis po ŪVAS ir / ar revaskuliarizacijos, pabrėžiant ir ,,tylųjį“, t. y. besimptomį, variantą. LVAS eiga ilgą laikotarpį būna stabili, tačiau dažniausiai progresuojanti, bet kuriuo momentu gali pasireikšti ŪVAS.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 8