Gyd. Edita Samackaitė,
„Kardiolitos“ klinikos;
Baltijos-Amerikos klinika
Ūminis rinosinusitas (ŪRS) – tai nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, trunkantis daugiau nei 10 dienų, tačiau ne ilgiau kaip 12 savaičių. Ši plačiai paplitusi liga reikšmingai blogina žmonių gyvenimo kokybę, didina visuomenei tenkančias sveikatos priežiūros išlaidas, trikdo darbingumą. Kasmet ŪRS (peršalimu, sloga) suserga 6–15 proc. žmonių ir gali sirgti kartotinai per sezoną. Suaugusiems žmonėms ŪRS būdinga sirgti vidutiniškai 2–5 kartus, vaikams 7–10 kartų per metus [1, 2].
Sukėlėjai – beveik visada virusai
Iš šiuo metu žmonėms ligas sukelti galinčių kataloguotų maždaug 1000 virusų rūšių, net apie 200 virusų gali sukelti ūminį rinosinusitą. 85–95 proc. ŪRS atvejų būna virusinės kilmės. Dažniausi sukėlėjai – respiraciniai virusai (RV) ir koronavirusai (KORV), paragripo (PG), gripo, adenovirusai (AV) ir enterovirusai (EV). RV ir KORV dažniausiai išskiriami ŪRS sergantiems suaugusiesiems ir sukelia iki 50 proc. ligos atvejų. Vaikams ŪRS sukeliančių virusų spektras platesnis – apima ir respiracinį sincitinį virusą (RSV), adenovirusus (AV), ir paragripo (PG) virusą. Dėl didelės virusų įvairovės ir diagnostinių apribojimų sudėtinga kaskart nustatyti ŪRS sukėlėją [3, 4].
Įprasta ŪRS eiga ir progresavimas į ŪPVRS
Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 5-6