Rožinė (lot. rosacea) yra lėtinė uždegiminė odos liga, turinti įvairialypę patogenezę ir aiškius klinikinius simptomus – centrinės veido dalies raudonį ir telangiektazijas, atsikartojantį ar nuolatinį bėrimą papulėmis ar pustulėmis. Ją pastebėti nėra sunku: rausva centrinė veido dalis, plika akimi pastebimi paryškėję kapiliarai ir į aknę panašus bėrimas – tai rožinei būdingi požymiai.
Veido raudonis yra dažniausias rožinės požymis, pasireiškiantis 87 proc. sergančiųjų. Rožinė – viena labiausiai paplitusių lėtinių dermatozių. Ja dažniausiai serga 30–50 metų šviesiaodžiai žmonės. Tipiškais atvejais rožinė pažeidžia veido centrinės dalies odą, rečiau – kitas kūno dalis. Deja, visiškai išgydyti rožinės neįmanoma, tačiau galima sušvelninti jos simptomus.
Ligos išsivystymo priežastys
Rožinės priežastys ir patogenezė iki šiol nėra gerai žinomi, tačiau specialistai įvardija kelias galimas teorijas.
Pirmoji teorija, kad sergančiųjų rožine organizme yra daugiau katelicidinų, todėl oda yra kur kas jautresnė infekcijoms ir joje greitai prasideda uždegiminiai procesai.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 2