Stomatito etiologija, tipai, jų patogenezė ir vietinio gydymo galimybės

Gyd. Irma Mukauskienė

Stomatitas – burnos ertmės struktūrų (skruostų, dantenų, liežuvio, burninės ryklės dalies, burnos dugno, gomurio, lūpų) gleivinės uždegimas. Ši liga polietiologinė, turi daug klinikinių variantų, ir yra viena dažniausių burnos gleivinės ligų. Stomatito keliamas skausmas neigiamai veikia pacientų fizinę, emocinę, socialinę gerovę. Tinkamai parinkus vaistus, pasižyminčius analgeziniu ir gijimą skatinančiu poveikiu, galima reikšmingai pagerinti stomatitu susirgusių žmonių gyvenimo kokybę.

Stomatito priežastys

Išskiriami šie stomatito etiologiniai ir rizikos veiksniai:

  • Vietinis gleivinės pažeidimas: vietinės anestetiko injekcijos, mechaninis dantų šepetėlio ar protezų poveikis, dantų gydymo procedūros [1].
  • Genetiniai veiksniai: įrodytas kai kurių stomatito variantų, ypač pasikartojančio (recidyvuojančio) aftinio stomatito, ryšys su imunines grandis, interleukinų metabolizmą lemiančiais genais, jų alelių polimorfizmu. Iki 46 proc. pasikartojančio aftinio stomatito atvejų yra paveldimi [3, 13].
  • Stresas: silpnina imunitetą, patiriant įtampą padidėja leukocitų kiekis kraujyje, jų patenka į gleivines [1].
  • Maisto produktai: šokoladas, kava, riešutai, braškės, sūris, pomidorai. Patogenezė aiškinama per hiperergines reakcijas ir histamino išskyrimą [5]. Įdomu tai, kad esama tyrimų, kuriuos atliekant nikotino vartojimas mažino stomatito dažnį. Manoma, kad dėl tabako poveikio intensyvėja burnos epitelio keratinizacija, dėl to gleivinė tampa atsparesnė mechaniniam poveikiui. Nikotinas ir jo metabolitai taip pat mažina prouždegiminių citokinų ir didina uždegimą slopinančių interleukinų gamybą [1].

Plačiau skaitykite žurnale FARMACIJA IR LAIKAS, 2024 m. Nr. 5-6