Prieširdžių virpėjimas (PV) yra vienas dažniausių sisteminių išeminių įvykių rizikos veiksnių: jis penkis kartus didina insulto, du kartus – mirtingumo riziką. Vitamino K antagonistai (VKA), daugiausia varfarinas, buvo pagrindiniai vaistai užkirsti kelią tromboemboliniams reiškiniams sergant PV. Kaip ir vartojant bet kurį antikoaguliantą, reikia pasiekti pusiausvyrą tarp tromboembolijos rizikos sumažinimo ir fiziologinės hemostazės išsaugojimo, o su VKA susijusi intrakranijinio kraujavimo rizika yra svarbiausias varfarino vartojimo trūkumas. Taip pat varfarinas turi ir kitų jo vartojimą ribojančių trūkumų: didelė vaistų ir maisto sąveika, siauras terapinis intervalas, reikalinga dažna tarptautinio normalizuoto santykio (TNS) stebėsena ir dozės koregavimas. Jau keletą metų pasaulyje pereinama prie ne vitamino K antagonistų geriamųjų antikoaguliantų (NGAK) kaip pirmos eilės antikoakuliacijos ir tai pakeitė rizikos ir naudos pusiausvyrą link didesnio saugumo. Dabar galima plačiau skirti NGAK be kraujo krešumo rodiklių stebėsenos. 2024 m. Europos kardiologų draugijos rekomendacijose siekiant išvengti išeminio insulto ir trombinės embolijos prieširdžių virpėjimu sergantiems pacientams rekomenduojama skirti NGAK, o ne varfariną, išskyrus pacientus, kuriems implantuoti mechaniniai širdies vožtuvai arba yra vidutinio sunkumo ar sunki mitralinė stenozė. Su vožtuvų liga nesusijusiu PV sergantiems pacientams NGAK taip pat veiksmingai kaip varfarinas padeda išvengti insulto ar sisteminės embolijos, o intrakranijinio kraujavimo riziką sumažina perpus. NGAK turi mažiau maisto ir vaistų sąveikų nei VKA ir nereikalauja įprastinės krešėjimo stebėsenos, todėl yra pirmo pasirinkimo antikoaguliantai insulto prevencijai [1].
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 8
freepik.com iliustracija