Širdies nepakankamumo paplitimas pasaulyje didėja dėl daugelio priežasčių, svarbiausios iš jų – ilgėjanti vidutinė gyvenimo trukmė, visuomenės senėjimas, nepakankamai veiksminga širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė. Širdies nepakankamumui būdingi ūmūs dekompensacijos epizodai, susiję su sergamumo ir mirštamumo rizikos padidėjimu. Paradoksalu, bet prie širdies nepakankamumo atvejų dažnėjimo prisideda ir medicinos pažanga – daugelis sunkiomis, anksčiau mirtinomis širdies ligomis sergančių žmonių dabar veiksmingai gydomi ir gyvena, nors ir turėdami širdies nepakankamumo simptomų.
Deja, ir šiandien klinikinėje praktikoje optimali kardiomiocito ląstelių išlieka aktuali kaip niekada. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligomis serga apie 1,3 mln. žmonių, kiekvienais metais nustatoma beveik 250 tūkst. naujų šių ligų atvejų. Vien širdies nepakankamumu serga apie 130 tūkst. Lietuvos gyventojų. Kas antras pacientas, kuriam nustatomas širdies nepakankamumas, neišgyvena nė 5 metų – taigi, išgyvenamumo rezultatai blogesni nei dažniausiai diagnozuojamų prostatos ir krūties vėžio pacientų.
Daugelis širdies ir kraujagyslių ligų yra patogeneziškai susijusios, todėl susirgus, pavyzdžiui, arterine hipertenzija, ilgainiui pažeidžiamas širdies raumuo, atsiranda širdies veiklos nepakankamumas, sutrinka vainikinė kraujotaka, pasireiškia išeminės širdies ligos simptomų. Vakarų šalys, plačiai įgyvendindamos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių kontrolės priemones visuomenės mastu, mažindamos sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis ir mirštamumą nuo jų pasiekė akivaizdžios pažangos. Lietuvoje situacija išlieka sudėtinga – pas mus mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodikliai keletą kartų aukštesni už Europos vidurkį.
Prasideda nuo biochemijos: L-karnitinas ir trimetilaminas
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 9