Prof. dr. Tomas Kazakevičius, gyd. rez. Urtė Daužvardytė,
LSMUL KK Kardiologijos klinika
Prieširdžių virpėjimas (PV) atsiranda ir progresuoja dėl nuolatinių sąveikų tarp skirtingų mechanizmų (elektrinių, ląstelinių, neurohormoninių ir hemodinaminių), kartu su įvairiais klinikiniais veiksniais ir gretutinėmis ligomis. Šie veiksniai laikui bėgant kinta, todėl reikia nuolat vertinti paciento būklę ir koreguoti gydymo planą. Dėl to PV sergantiems pacientams reikalingas reguliarus gydymo peržiūrėjimas, siekiant pagerinti priežiūros kokybę. Laiku atkreipus dėmesį į koreguojamus veiksnius ir gretutines ligas, galima sulėtinti ar net sustabdyti PV progresavimą, pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų, tokių kaip širdies nepakankamumas, tromboembolinės komplikacijos ir kraujavimas.
[E] AF-CARE sistemoje apimamos veiklos, kurias turėtų atlikti sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai:
- Įvertinti gretutines ligas bei rizikos veiksnius, kurie gali padėti nustatyti gydymo kryptį
- Užtikrinti, kad gydymo planas būtų pritaikytas individualiems paciento poreikiams
Rekomenduojama prisitaikanti strategija, kuri ne tik reaguoja į paciento nurodytus pokyčius, bet ir proaktyviai ieško būdų, kaip pagerinti paciento būklę. Šiame modelyje pacientai yra skatinami bendradarbiauti, mokomi atpažinti, kada reikia specializuotos priežiūros ar gydymo korekcijos. Rekomenduojama, kad PV sergantis pacientas būtų pakartotinai įvertinamas praėjus 6 mėnesiams nuo pirmo apsilankymo, o vėliau bent kartą per metus.
Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2024 m. Nr. 10